Gatvių pavadinimuose – miesto veidas

Teigiama, kad iš miestų gatvių pavadinimų galima pažinti ir miesto istoriją. Tokiame laiko ir žmonių sudėliotame miesto veide galima pamatyti ne tik šypsenų, bet ir randų ar raukšlių. Nors sakoma, kad vyrą randai ir puošia, bet mūsų Marijampolei, turinčiai moteriškos giminės pavadinimą, gal tokių puošmenų ir nereikia.

Buvo laikai, kai mūsų gatves krikštijo ir perkrikštijo okupantai, buvo, kai ir patys paskubėdavome ar pakankamai nesusimąstydavome, kodėl teikėme tokius ar kitokius pavadinimus. Paskutinį didžiausią gatvių pavadinimų „švarinimo“ darbymetį turėjome 1991–1992 metais – tuomet apsivalėme nuo daugelio „svetimybių“; buvo pakeista apie pusšimtis pavadinimų. Žinoma, visuomet buvome ir būsime nepatenkinti kai kuriais pa(si)rinkimais, nes labai jau nepigiai kainuotų sužinoti nors pusės miesto gyventojų nuomonę apie kai kuriuos gatvių pavadinimus.

Tikime, kad šiais laikais jau niekas mums neprimetinės pavadinimų, galėsime patys juos siūlyti ir rinktis. Suprantame, kad kalbame labai jautriais klausimais (ypač tiems žmonėms, kurie gyvena gatvėse, turinčiose ne itin „pavyzdinius“ pavadinimus). Mes nesiruošiame nei politikuoti, nei „naktimis“ pakeisti gatvių pavadinimų lentelių. Ir šįkart nekalbėsime apie asmenis, kurių veiklą ar kūrybą visuomenė vertina kontraversiškai (pvz. J. Janonio, L. Giros, S. Nėries, P. Cvirkos, J. Ambrazevičiaus-Brazaičio). Manome, kad yra ir daugiau gatvių, apie kurių pavadinimus derėtų diskutuoti.

Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka 2014 metais paviešino daugelio metų darbą – miesto gatvių žinyną (www.gatves.marvb.lt). Šį puslapį peržvelgia nemažai dabartinių marijampoliečių, buvusių miestiečių ar miesto svečių. Ir kai kurie pavadinimai užkliūva.

Pirmiausia reikėtų atsisakyti klaidinančių pavadinimų, turinčių geografinių objektų turinį. Narto seniūnijoje (liaudiškai – Saulės rajone) yra nedidelė Pašešupio gatvė. Bet jokio pašešupio ten nėra... Iš namų balkonų gali pamatyti tik Jevonio vagą. Tarpučiuose yra trumputė Piliakalnio gatvė. Jokio piliakalnio ten nepamatysi nei iš balkono, nei nuo namo stogo. Iki Meškučių (Marcinkalnio) piliakalnių reiktų eiti beveik valandą... Ne vienas atvykėlis ten klausinėja, kaip į tą piliakalnį nueiti. Na, ir ką jam paaiškinsi?

Nežinome, ar Pasieniečių gatvėje gyvena koks nors valstybinės sienos saugotojas, bet ten šiandien galime vaikščioti ir be dokumentų – tikrai pasienio zonos reikalavimų nepažeisime. Ūkininkų gatvėje šiandien neliko ūkininkų, bet reikia pasakyti, kad jų ten beveik nebuvo ir 1920 metais, kuomet buvusi Bravorų gatvė tapo Ūkininkų (kai kuriais duomenimis, ji taip galėjo vadintis ir prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą). Joje vyravo bravoro sandėliai, malkinės, žydų sinagogos komplekso statiniai (pvz., ritualinė paukščių skerdykla) ar tušti sklypai, kuriuose ūkininkai, atvykę į Naująją turgaus aikštę (prie dabartinės V. Kudirkos g.), pasilikdavo arklius, vežimus.

Miesto centre yra politizuotos kilmės A. Valaičio gatvė. 1967 metais, minint 50-ąsias „Spalio revoliucijos“ metines, miesto valdžia nusprendė trims gatvėms suteikti vadinamųjų komunistinių veikėjų pavardes; dvi iš jų statomame mikrorajone neprigijo, o „raudonojo“ poeto Viktoro Valaičio (1916–1943) gatvė išliko. Ekonomiškai sunkiais 1991 metais šios gatvės pavadinimas buvo suvalkietiškai „patobulintas“ – ją pervadino A. Valaičio vardu (net ir lentelių keletą metų nekeitė). Deja, nė vienas iš dviejų garsesnių Antanų Valaičių nieko Marijampolėje neveikė ir net galbūt čia niekada nesilankė. Ir negalėjo komunistinė miesto valdžia šių žmonių, represuotų stalinizmo metais, įamžinti gatvių pavadinimuose (taip galima pagalvoti skaitant ir Miesto gatvių žinyną, ir kitus tekstus). Taigi, tikslinga būtų šio vardo visai atsisakyti: privačių gyvenamųjų namų joje yra labai mažai, vyrauja privačios ir valstybinės įvairių paslaugų teikimo įmonės – nedaug bus ir nepatenkintųjų.

Gana sudėtingą pavadinimų kaitos ir raidos istoriją turi Žemaitės gatvė. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir dalį tarpukario kai kurios jos atkarpos turėjo Lauko gatvės vardą. Vėliau gatvė daugiausia augo pietų kryptimi ir pasiekė dabartinę P. Vaičaičio gatvę; kiekviena nauja gatvės atkarpa gaudavo vis naują pavadinimą (pvz. Lentpjūvės, Panemunės ar Panemunskių, Gedimino skersgatvio, P. Vaičaičio skersgatvio ir t. t.), kuris vėliau virsdavo ... Žemaitės ar Lauko gatve. Taigi, dabartinė Žemaitės gatvė per trumpą laiką turėjo net keletą vardų. Tikslinga būtų šią labai ilgą gatvę „trumpinti“, o jos pietinę atkarpą (pradedant nuo Gedimino gatvės) pavadinti kitaip; čia net dvi ar tris naujas gatves galėtume turėti.

Pastaraisiais metais mieste atsirado urbanistinių atkarpų, vizualiai primenančių savarankiškas gatves ar atkarpas (pvz., marijonų vienuolyno teritorijoje, tarp Žemaitės ir V. Kudirkos gatvių), bet priskirtų kuriai nors „kaimyninei“ gatvei. Taigi, čia nieko keisti lyg ir nereikėtų – galėtume tai atkarpai duoti naują vardą. Yra mieste ir aikščių, parkų ar jų fragmentų, neturinčių pavadinimų (pvz., Vaižganto parko šiaurinis „trikampis“, Tarpučių parkas, esantis beveik priešais Ramybės parką, parkelis prie Alyvų gatvės, Trakų gatvės pieva, didelė teritorija S. Dariaus ir S. Girėno gatvės gale, Jevonio aukštupys, Telšių gatvės pabaigos plotai ir kt.). Kodėl negalėtų atsirasti A takas, B alėja, C aikštė, D parkas? Net ir Poezijos parko takai taptų jaukesni, jei jiems duotume vardus. Juk Pašešupio parke, prie kūdrų, turime Blaivybės alėją; sako, kad ten ir daugiau yra alėjų, tačiau yra išlikusi tik viena tai paliudijanti lentelė.

Taigi, mes nesiūlome „gatvių pavadinimų keitimo revoliucijos“, bet skatiname susimąstyti, ar negalėtume šioje srityje atrodyti geriau. Neperšame ir jokių naujų pavadinimų, bet tikrai turime ką įamžinti ir pagerbti. Gal pradėkime nuo miesto vadovų, taip pat norėjusių, kad mes gyventume jaukiame mieste? Juk miesto burmistrų A. Staugaičio, J. Mauruko, ministro ir savivaldybės vadovo E. Draugelio, pirmojo šių laikų mero B. Beržinio vardų „nenukišime“ kur nors į miesto pakraščiuose lėtai besiformuojančias gatves? Jie verti didesnės pagarbos. Ir tikėkimės, kad naujai pervadintos gatvės bus dar rūpestingiau prižiūrimos – gyventojai gaus ne rūpesčius, bet geresnę gyvenimo kokybę garsesnėse gatvėse.

Benjaminas MAŠALAITIS

Istorikas