Garso režisieriaus pareigas einantis studentas: „Į darbą kaip į šventę“

Spirgantis, įsitraukęs į veiklas ir nevengiantis savęs išmesti iš komforto zonos. Tokį pirmąjį įspūdį sukūrė jaunas vyras, kremtantis muzikos pedagogikos studijas. Domantas Valinčius laužo standartinio muziko stereotipą, mat jo grojaraštyje toli gražu ne tik klasikinė muzika. Būsimas pedagogas mėgsta repą ir automobilių sportą, o jo gyvenimas, kaip pats sako, neapsieitų be daug garso ir šviesų.

Atvyko ten, kur mažiausiai tikėjosi

Iš Raseinių kilusį Domantą Valinčių muzika lydėjo nuo mažų dienų. Meno mokykloje įvaldęs trimitą, jis nuolat koncertuodavo, todėl studijų kyptimi neabejotinai tapo muzika. „Buvo nemažai koncertų. Turėjome nuostabų ansamblį meno mokykloje, kuriame grojau trimitu. Ši patirtis buvo puiki muzikinio išsilavinimo pradžia ir užgimusi meilė muzikai“, – prisimena studentas. 

Šiauliai tikrai nebuvo Domanto karjeros taikinio centre. Būdamas abiturientu, jaunuolis žvalgėsi į didesnius miestus ir kitas muziko kelio kryptis, tačiau autoritetingų mokytojų buvo nukreiptas į muzikos pedagogikos studijas Šiauliuose: „Šiauliai man mažiausiai pažintas miestas buvo. Ir mažiausiai tikėjausi, kad stosiu mokytis čia. Bet didžiuliu privalumu tapo faktas, kad galėjau išsaugoti savo darbą gimtajame mieste, kuris ne taip ir nutolęs nuo Šiaulių, todėl puikiai gebėjau derinti studijas su darbu.“ 

Prakalbęs apie darbą Domantas net nušvinta. Ir ne veltui. Į darbą jaunas vyras sakosi einantis lyg į šventę. Ir jokios perkeltinės prasmės čia nėra. Studento darbo vieta – renginių bei koncertų užkulisiai, todėl veiksmo čia – apstu.

„Mano pagrindinė duona iš garso operatoriaus pareigų. Esu Raseinių kultūros centro garso režisierius šiuo metu. Mano duona yra darbas renginiuose su garso aparatūra, atlikėjais, meno kolektyvais. Taigi kiekvieną kartą, kai einu į darbą, aš iš tiesų einu į šventę“, – atskleidžia pašnekovas. 

Darbas su žmonėmis ir tarp jų studentui yra vienas malonumas. Cituodamas vieną skandalingiausių Lietuvos muzikos atlikėjų, Domantas juokdamasis sako: „Taip, man taip pat reikia daug garso ir šviesų.“ 

Aistra – automobilių sportas ir gera muzika

Raseiniškis nuo mažumės buvo aktyvus. Ne tik vystė savo muzikinį išsilavinimą, bet ir savanoriavo.  Tuo tarpu, kai kiemo draugai spardė kamuolį stadione, Domantas keliavo į vietinį kultūros centrą būti savanoriu įvairių renginių metu. To nė neįtardamas, jis pasidėjo tvirtus pamatus savo būsimai karjerai. 

Visgi čia pat pašnekovas griauna visas klišes, kurios galėtų būti primestos būsimam muzikos pedagogui: „Man patinka greitis ir automobiliai. Patinka stebėti drifto varžybas, palaikyti lietuvius šiame sporte“ – netikėtai atskleidžia studentas. 

Tarp svarbiausių Domanto pomėgių, žinoma, rikiuojasi ir gera muzika. Raseiniškis džiaugiasi galėjęs išvysti pasaulinį žinomumą pelniusių grupės „Imagine Dragons“ koncertą ir labiausiai kremtasi dėl iširusios lietuviškos repo grupės: „Jeigu būtų galimybė, sugrąžinčiau į sceną duetą „Lilas ir Innomine“, – tikina jaunas vyras.

Kalbėdamas apie svajones, pašnekovas atviras – jos gana žemiškos. Domantas be galo norėtų nukeliauti į Australiją ir JAV bei pasistatyti namą: „Teks daug dirbti“, – juokiasi. 

Neatmeta galimybės dirbti pedagogu

Šiais metais Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje Domantas atsiims garso režisieriaus diplomą su pedagogo kvalifikacija. Ir nors šiuo metu yra aktyviai įsisukęs į darbinę veiklą renginiuose, neatmeta galimybės ateityje dirbti pedagoginio darbo: „Aš tikrai galvojau, kad niekada nenorėsiu būti mokytoju, o dabar norėčiau dirbti su gimnazistais. Studijų praktikos metu pamačiau, kad man sekasi mokytojauti“ – teigia ketvirtakursis.

Ketverius metus trukusias studijas ir visą bendruomenę studentas vertina palankiai. Studijos ne tik leido derinti mokslus su darbine veikla, bet ir tapo puikiu ankstinu išeiti iš komforto zonos. Siekdamas įgauti daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi, mokslo įstaigoje jis ėmėsi vesti įvairius renginius. Šią patirtį jis įvardija kaip vieną esminių jo gyvenime. Domantas tikina, kad užsimezgus ryšiui tarp publikos ir jo, apima neįtikėtinas jausmas. Studentas sako, kad už mokymosi įstaigos ribų šios veiklos aktyviai nepraktikuoja, tačiau artimųjų šventėse neretai tenka tapti vedančiuoju. 

Nepaisant to, kad raseiniškio studijų tvarkaraštį ir specifiką pakeitė pasaulį sukrėtusi „Covid-19“ viruso banga, dėl kurios net dveji mokslo metai buvo chaotiški, iš studijų jis sakosi pasisėmęs maksimaliai daug naudingų žinių, visgi pačiam pritrūko daugiau praktinių įgūdžių lavinimo: „Mokslai buvo įdomūs, aiškūs. Galbūt kažką pakeisčiau garso režisūros srityje. Manau, kad reiktų daugiau praktikos, nes teorijos pilnai užtenka. Aišku, nežinau, kaip būtų buvę, jeigu ne pandemija. Gal būtume tiek renginių priorganizavę, kad visi tik ir norėtų rinktis šias studijas.“

Nesuklystume sakydami, kad šis veržlus jaunuolis patirtį iš gyvenimo semia rieškučiomis. Ketvirtakursis atviras – renginių sferoje norėtų save išbandyti būtent Šiaulių kultūros centre.

Reklama