Garsi akordeonininkė Eglė Bartkevičiūtė: Šiauliai – mano visko pradžia

Šiaulietė Eglė Bartkevičiūtė akordeoną taip „prisijaukino“, kad tapo puikiai žinoma muzikos pasaulyje ir ne tik. Daugybė talentingos menininkės įvertinimų, apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje papuošė jos gyvenimą naujais atradimais ir džiaugsmais. Šiuo metu Eglė gyvena, moko ir koncertuoja Paryžiuje. Šiltas pokalbis – apie tai, kaip arčiausiai širdies esantis instrumentas tapo jos gyvenimo dalimi, apie svajones ir gimtojo miesto žavesį – papildė „Globalių Šiaulių“ dėlionę.

– Kaip muzika tapo Tavo gyvenimo dalimi?

– Muzika mano gyvenime atsirado nuo pat mažens, jau darželio auklėtoja pastebėjo mano susidomėjimą. Besimokydama Aukštabalio pradinėje mokykloje, pradėjau dainuoti, groti instrumentais folkloro ansamblyje „Čiutulis“, kurio vadovė buvo Rima Šereivienė. Ten susipažinau su Arūnu Stankumi – Šiaulių kamerinio orkestro kontrabosininku. Jis mane išmokė groti armonika. Paskui pradėjau lankyti muzikos mokyklą – svajojau būti dainininke. Tačiau mama įkalbėjo rinktis instrumentą, nes, pasak jos, dainuoti galima bet kada. Paklausiau mamos patarimo ir pasirinkau fortepijoną. Metus mokiausi groti fortepijonu, tačiau kartą koncerte išgirdau akordeono akordus ir supratau – tai mano instrumentas. Taip, būdama turbūt aštuonerių metų, fortepijoną iškeičiau į akordeoną, kurio niekada nebepaleidau. Mokiausi Janinos Mažonaitės akordeono klasėje. Vėliau baigiau Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnaziją, kur savo įgūdžius tobulinau mokydamasi iš puikių mokytojų eksperčių – Raimondos Sližienės ir Marytės Markevičienės. O studijuoti išvykau į Prancūziją, Frederic Deschamps ir Jacques Mornet akordeono klasę.

– Koks yra Tavo kūrybinis kelias?

– Mano kelias yra vingiuotas ir įdomus: daug koncertuoju, mokau groti akordeonu, skaitau paskaitas. 2022 m. Paryžiuje dalyvavau muzikiniame renginyje, skirtame Antano Mončio kūrybai. Ten atlikau lietuvių kompozitorių kūrinius ir mano pačios aranžuotas liaudies dainas. 2023 m. Stambule skaičiau paskaitą apie Lietuvos akordeono muzikos kultūrą, vedžiau meistriškumo kursus ir atlikau įvairių epochų solinę programą. Taip pat praėjusiais metais Kanados Monmanji mieste, akordeono festivalyje, surengiau tris solinius koncertus, pristačiau šiuolaikinės, klasikinės ir džiazo muzikos programas. Šiais metais Nyderlanduose turėjau du solinius koncertus, kuriuose skambėjo lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai, taip pat pristačiau Lietuvos akordeono mokyklą. Aktyviai dalyvauju Šiaulių kultūriniame gyvenime, koncertuoju įvairiuose renginiuose. Smagu, kad mano muzika

mėgstama ir vertinama. Esu pelniusi įvairių apdovanojimų. Prieš kelias savaites man atiteko pirma vieta akordeono pasaulio čempionate, kuris vyko Prancūzijoje esančiame Montargio mieste. Džiaugiuosi, kad mano profesinė veikla suteikia galimybę sutikti daug įdomių žmonių ir lankyti skirtingus kraštus.

– Kokios Tavo svajonės?

– Kaip ten sakoma, „jeigu garsiai pasakysi savo svajones, jos neišsipildys“ (juokiasi – aut. past.). Labai didelių svajonių aš neturiu. Gyvenime išmokau ilgai nebesvajoti, o tiesiog veikti: pagalvoti ir nuspręsti, ką daryti, kuriuo keliu eiti, kokių veiksmų imtis, kad pasiekčiau savo tikslų. Svajonės dažniausiai pačios juk neišsipildo tik sėdint ant sofos ir laukiant... Todėl manau, kad tos mano svajonės yra labiau panašios į tikslus, o jų aš turiu. Jei žmogus nebeturi, ko siekti, tada ir gyvenimas nebėra toks gražus ir įdomus.

Šiauliai man visada buvo ypatingas miestas, turintis unikalią kultūrinę atmosferą. Čia pasinėriau į muzikos pasaulį: susipažinau su skirtingais žanrais – nuo liaudies muzikos iki džiazo. Kiekvienas koncertas man suteikia galimybę pažinti kitus muzikantus, dalintis idėjomis ir emocijomis. Šiauliai mane formavo nuo pat mažens, tai mano visko pradžia...

Šiauliai mano mintyse susiję su prisiminimais. Tai mano pirmosios mokyklos, pirmieji draugai, pirmieji garsai, pirmieji laimėjimai. Turiu labai daug gražių prisiminimų: muzika anuomet veikusiame knygyne-kavinėje „Sielai“, šilti pasikalbėjimai „Šokoladinėje“, spalvingi festivaliai. Labiausiai pasiilgstu rudeninio bulvaro, nukloto spalvotų lapų kilimu, auksine spalva viską apšviečiančių senųjų šviestuvų, tos ypatingos man atkarpos – nuo laikrodžio „Gaidys“ iki „Šiaulių“ viešbučio.

Šiauliai mano mintyse susiję su prisiminimais. Tai mano pirmosios mokyklos, pirmieji draugai, pirmieji garsai, pirmieji laimėjimai. Turiu labai daug gražių prisiminimų: muzika anuomet veikusiame knygyne-kavinėje „Sielai“, šilti pasikalbėjimai „Šokoladinėje“, spalvingi festivaliai. Labiausiai pasiilgstu rudeninio bulvaro, nukloto spalvotų lapų kilimu, auksine spalva viską apšviečiančių senųjų šviestuvų, tos ypatingos man atkarpos – nuo laikrodžio „Gaidys“ iki „Šiaulių“ viešbučio.

Sentimentus man neretai kelia šiaulietiška kultūrinė aplinka, didelis profesionalumas, bet kartu ir paprastumas. Visada smagu aplankyti parodas, mieste sutikti besisveikinančius kolegas ir pažįstamus, o kartais tiesiog besišypsančius ir linksinčius praeivius, apsilankiusius mano koncerte. Tai išskirtinis jausmas, kurį gali patirti tik namie.

Šiandien su Šiauliais mane sieja vis daugiau ir daugiau. Be galo smagu, kad gimtinėje mano pasirodymų sąrašas vis ilgėja, nes pastaruosius 10 metų daugiau koncertavau užsienyje. Su Šiauliais sieja ir mano šeimos nariai, kurie gyvena gimtajame mieste. Visada labai malonu grįžti ir žinoti, kad esi čia laukiama. Kas žino – galbūt ateityje didžioji dalis mano veiklos bus susijusi su Šiauliais...

Pasaulis apie Šiaulius turėtų išgirsti, nes čia puikus „klimatas“ idėjoms kurti ir įgyvendinti, daug galimybių svajones paversti realybe. Neretai mažesniame mieste galima pasiekti daugiau nei didmiestyje. Šiauliuose viskas paprasčiau: čia visur galima nuvykti pėsčiomis.