Gargždų piliakalnyje apsigyveno kuršiai

Turtingiausia vadinamos baltų genties kuršių istorija vis labiau skleidžiasi Vakarų Lietuvoje: prieš keletą dienų Gargždų miesto lopšys - Kalniškės piliakalnis - labiau priminė ne turistų lankomą paveldo objektą, o ankstyvųjų viduramžių gyvenvietę.

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro (TIC) iniciatyva pilies kalno papėdėje archajišką atmosferą sukūrė kuršių gyvosios istorijos klubas „Pilsots“. Buvo pastatyta stovyklavietė, joje virė gyvenimas, prekyba, amatai, karių kovos, ir visa tai buvo filmuojama ypatingam sumanymui realizuoti.

"Norėjosi, kad piliakalnis bent kelioms dienoms atgytų ir primintų tuos laikus, kai jo papėdėje gyveno kuršiai. Samdyta komanda filmavo tiek iš oro, tiek atskiras scenas kuršių stovyklavietėje, įvairių sričių meistrų darbą. Rudeniop iš šios medžiagos bus sukurtas virtualus turas. Naudodami specialius virtualios realybės akinius TIC lankytojai, parodų dalyviai galės nusikelti į vikingų laikus.

Kitais metais jau pasiūlysime ir specialią vien su kuršiais susijusią edukacinę programą ant Kalniškės piliakalnio. Visa tai - bendro Lietuvos ir Latvijos kultūrinio turizmo maršruto „Baltų kelias“ dalis. Klaipėdos rajono savivaldybė yra šio pojekto partneris„, - “Vakarų ekspresui" sakė Klaipėdos rajono TIC direktorė Daiva Buivydienė.

Išsirenka kapus

Sutapimas, tačiau filmavimai Kalniškės piliakalnio (pirmą kartą ant jo stovėjusi pilis, lotyniškai užrašyta Garisda ir davusi pavadinimą miestui, paminėta 1253 m.) papėdėje vyko kelių šventinių progų metu. Tai - vasaros saulėgrįžos (Rasos, Joninių) išvakarės ir klubo „Pilsots“ gimtadienis.

„Klubą keletas kuršių rekonstruktorių iš Klaipėdos įkūrė 2015 metais. Pernai savo veiklos penkmečio negalėjo deramai paminėti dėl pandemijos, karantino, o šiemet pavyko visiems susiburti ir pasidžiaugti nuveiktais darbais, aptarti ateities planus. Klubas šiuo metu vienija beveik 30 narių iš Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Salantų, Plungės rajono, Mažeikių, net Panevėžio bei Kėdainių. Žmonės - pačių įvairiausių profesijų: nuo profesionalių karių iki ūkininkų, nuo žurnalistų iki muziejininkų, nuo aludarių iki vaikų darželio auklėtojos, policijos sistemos darbuotojo, laivadirbio ir kt.“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo klubo „Pilsots“ lyderis Benas Šimkus.

Visi klubo nariai domisi vienos konkrečios genties - kuršių - istorija, archeologija, dvasine bei materialine kultūra.

Esminė kryptis - kuršių rekonstrukcija. Klubo nariai prikelia prieš 1 000 ir daugiau metų į dausas iškeliavusius žmones, parodydami, kaip jie rengėsi, puošėsi, kokius ginklus, buities įrankius ir kt. turėjo. Rekonstruktoriai remiasi daugiausia vikinginio laikotarpio, VIII-XI a. medžiaga.

Kiekvienas iš klubo narių yra išsirinkęs realiai gyvenusio kuršio ar kuršės kapą. Žinia, šios genties atstovai garsėjo pomėgiu gausiai puoštis, turėjo pačius prabangiausius ginklus, todėl jų kapuose randama daug prašmatniausių įkapių. Tai susiję su kuršių gyvenimo būdu, kuriame ne paskutinę vietą užėmė vadinamieji plėšiamieji vikinginiai žygiai, reidai į kitus kraštus (dažniausiai - į Skandinaviją). Taip pat klestėjo ir prekyba su skandinavų vikingais, todėl kuršių kapuose randama gana daug importo.

Daugybė precizikos

Išsirinkus kapą yra peržiūrima visa prieinama archeologinė medžiaga: įkapės, likę tekstilės (rūbų, juostų, galvos apdangalų ir kt.) fragmentai, artefaktai kruopščiai išmatuojami, fotografuojami, išsiaiškinamas jų medžiagiškumas (metalo rūšis, inkrustacijos ir pan.), analizuojamos archeologinių tyrimų ataskaitos, brėžiniai, piešiniai ir kt. Tenka vykti į įvairius muziejus, jų fondus, bendradarbiauti su muziejininkais, profesionaliais archeologais.

Tada darbo imasi savo srities meistrai rekonstruktoriai: juvelyrai gamina tikslias papuošalų ir dekoro detalių kopijas, tekstilininkai rankomis, naudodami natūralią vilną (dažytą natūraliais dažikliais) ir pagal galimybes atkartodami mirusio kuršio ar kuršės rūbo raštą, audžia medžiagą, siuva sermėgas, autus, sijonus ir kt. Baltiniai - lininiai ir labai tankaus audimo. Modeliai paimami iš žinomų panašaus laikotarpio geriau išlikusių radinių kultūriškai artimose srityse (Skandinavijoje).

Ginklakaliai gamina kalavijų, kovos peilių, kirvių ir kt. ginklų replikas. Stikladirbiai ir gintaro meistrai, odadirbiai, batsiuviai, juostų audėjai, siuvėjai, kalviai ir kt. meistrai viską daro rankomis. Tad prie vieno rekonstruoto kuršio kostiumo kai kada prisiliečia net 10 savo amato profesionalų.

Šiuo metu jau užbaigtos ar pradėtos daryti VIII-XII a. kuršių kostiumų rekonstrukcijos iš Klaipėdoje esančio Bandužių, Palangos, Kretingos rajono Andulių, Laivių, Imbarės, Plungės rajono Gintališkės, Mažeikių rajono Pavirvytės-Gudų kapinynų.

"Tad per įvairius visuomenei skirtus renginius, edukacijas, paskaitas, gyvųjų amatų, archeologijos dienas mes galime konkrečiais archeologiniais radiniais pagrįsti kiekvieną detalę, kurią žmonės mato. Pasakyti, iš kokio kapinyno ši rekonstrukcija, kokio laikotarpio. Na, o įvairūs kiti elementai, pavyzdžiui, palapinės, skrynios, buities padargai ir kt. taip pat yra ne išgalvoti ar nusižiūrėti iš holivudinių filmų, o atkurti pagal dažniausiai skandinavų vikingų gyvenvietėse, palaidojimo paminkluose rastus radinius. Mat jų ten kur kas daugiau ir jie geriau užsikonservavę.

Vikingai buvo laidojami laivuose su visa manta, todėl net medinės jų įkapės gerai išliko. O skandinavų vikingai yra artimi kuršiams, nes juos siejo kultūriniai, kariniai ir socialiniai ryšiai. Kuršiškų įkapių yra Skandinavijoje, skandinaviškų - pas mus. Beje, savo laiku ir patys kuršiai buvo įkūrę anklavą Gotlando saloje", - subtilybes dėstė B. Šimkus.

Daug dėmesio yra skiriama ir karybai, tad klubo nariai tobulina kovų įgūdžius (tam naudojami buki ginklai, tačiau ir vėl - realių rekonstrukcijos), vyksta treniruotės, kurių metu ir skydai skyla, ir kalavijai lūžta, ir traumų neišvengiama. Atskira veikla - žygiai su nakvynėmis dėvint kuršiškus aprėdus, apavą, konstruojant laikinas palapines iš gamtinių medžiagų. Keliaujama yra tiek vasarą, tiek žiemą taip bandant pajusti, ką reiškė gyventi vikingų laikais. Kartu yra išbandomas ir rūbų, apavo patvarumas, išsiaiškinama, kurie modeliai patogesni ekstremaliose situacijose (pvz., įlūžus ant Kuršmarių ledo ar susižeidus koją), stiprėja bendražygių, klubo narių ryšiai, ir tokiu būdu formuojasi bičiulių ratas, kurį vienija pagarba ir susidomėjimas šių kraštų autochtonais kuršiais.

Klubas turi ir pagal Norvegijoje, Oseberge, didžiuliame pilkapyje rastą IX a. karo laivą drakarą pagamintą laivą „Biesos“, kuris dalyvauja įvairiuose tradicinių laivų renginiuose („Burpilyje“, Dangės regatoje).

Informacija. Šiemet „Pilsots“ narius bus galima išvysti liepos 10 d. atkuriamosios kuršių genties istorijos dienoje „Kuršē ont Imbaries“ (Imbarės piliakalnis, Kretingos r.), liepos 17-18 d. - gyvosios istorijos dienoje, festivalyje „Gīva Gondinga“ (Gondingos piliakalnis, Plungės r.), rugpjūčio 7 d. - tarptautiniame senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos festivalyje „Apuolė“ ir kt. renginiuose.