Gargždų ligoninės durys atviros: pacientai kviečiami konsultuotis ir gydytis

Gargždų ligoninė jau nuo kovo 22 d. yra „švari“, čia nebegydomi sergantieji koronavirusu, visos paslaugos atnaujintos – pacientai laukiami. Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Virgina RUŠKIENĖ ragina neapleisti lėtinių ligų, tikrintis, konsultuotis, atlikti visus reikalingus tyrimus, juolab kad tam yra sudarytos visos sąlygos, ligoninė vėl dirba visu pajėgumu.

Sergančiuosius COVID-19 nukreipia kitur

– Kokia situacija šiuo metu Gargždų ligoninėje, ar išties jau išsivadavote iš koronaviruso gniaužtų?

– Kovo pabaigoje dar turėjome 10 sergančiųjų koronavirusu, tačiau, kaip minėta, nuo 22 d. pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą čia nebegydome sergančiųjų COVID-19. Lygiai taip pat kaip ir Kretingoje, Šilalėje, Šilutėje. Tuos sergančiuosius, kurie pas mus buvo, arba išleidome gydytis į namus, arba iškėlėme į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur tęstas stacionarinis gydymas.

Visus pas mus atvykstančius ar atvežamus pacientus pirmiausia guldome į izoliacines patalpas, čia atliekamas testas. Diag­nozavus koronavirusą, sprendžiama, kur nukreipti pacientą: pagal Klaipėdos universitetinės ligoninės sprendimą iš Gargždų pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais pacientai vežami į Universitetinę ligoninę, antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais – į Respublikinę. Kadangi Jūrininkų ligoninė yra klasterinė, čia gydomi patiriantys ūmius infarktus, insultus (jei serga koronavirusu, vis tiek priimami čia). Jei nėra poreikio gydyti stacionare, išrašome gydytis į namus, galime iškelti ir į Palangos reabilitacinę ligoninę, toks atvejis jau buvo. Jei tik nustatome koronavirusą, pacientą siunčiame į kitas minėtas įstaigas, patys gydyti nebegalime. Todėl visi skyriai „švarūs“: tiek Terapinis, tiek Vaikų, tiek Slaugos.

Būtent Vaikų ligų skyrius anksčiau buvo virtęs kovidiniu, ne viena mama piktinosi, kad skyrius mažųjų ligoniukų nepriėmė. Tačiau tuomet buvo tokia situacija, sergančiųjų kasdien gausėjo, tad teko priimti sprendimus, kažką aukoti. Dabar skyrius visiškai „švarus“ nuo koronaviruso, tačiau palatos pildosi, yra 6–10 vaikų. Tiesa, kad per karantiną vaikai taip pat turi žymiai mažiau kontaktų, tad mažiau ir negaluoja, be to, dauguma išmoko dezinfekuoti rankas, dažniau jas plauti, tad ir Gargždų pirminiame sveikatos priežiūros centre fiksuojamas žymiai mažesnis vaikų sergamumas. Į stacionarą guldomus tiek vaikus, tiek juos slaugančias mamas testuojame. Veikia ir Vaikų raidos tarnyba.

Geriau pasitikrinti nei delsti

– Papasakokite, kokie gydytojai atvyksta į Gargždų ligoninę, kokias konsultacijas teikia.

– Teikiame absoliučiai visas konsultacines paslaugas Diagnostiniame skyriuje. Nėra jokių ribojimų. Teikiame būtinąją pagalbą visą parą – tiek terapinio, tiek chirurginio profilio. Intensyviai dirba atvykstantys LOR gydytojai Vytautas Junčys, Vilma Jonikienė, Modestas Maslovas. Antradieniais dirba dermatologė Eglė Jankuvienė, pas kurią nori patekti daug žmonių, dermatologų poreikis vis auga. Atvažiuoja ir traumatologai Arnoldas Antanas Rudokas, Žydrūnas Dominas, pirmadieniais – endokrinologė Vilija Platakienė. Dirba ir kardiologas Valdimaras Virketis, neurologė Kristina Prūselaitienė. Vėlgi pasitaiko nusiskundimų, kad pacientams reikia palaukti vizito pas norimą gydytoją, tačiau tai yra normalu. Juk kartą per savaitę atvykstančio gydytojo galimybės taip pat ribotos, nepriims visų norinčiųjų iš karto.

– Ar tiesa, kad Gargždų ligoninėje dirba ir gydytojas onkologas, krūtų chirurgas Anatolijus Dementjevas?

– Taip, gydytojas echoskopuoja krūtis, apžiūri ir įvertina odos karpas, apgamus. Esant būtinybei operaciniu būdu šalina įtartinus darinius. Per 27 gydytojo darbo metus A. Dementjevas 2001, 2007, 2010 m. stažavosi Vokietijos Tiubingeno universiteto klinikose, taip pat Milane, Grace (Austrijoje), Študgarde (Vokietija). Kvalifikaciją tobulino 2010 m. 16-ajame krūtų ligų pasauliniame kongrese Valensijoje (Ispanija). Gydytojas visuomet perspėja, jei pastebėjote kokių nors apgamo pokyčių (forma, spalva, dydis), skubėkite pasitikrinti. Kartais žmonės prisigalvoja ir nebūtų dalykų, tačiau jau geriau daug kartų ateiti pasitikrinti nei praleisti vieną lemtingą momentą. Moterims rekomenduoja tikrintis krūtis kasmet – neprarasti budrumo, nes piktybinių susirgimų nemažėja. Jau sulaukus 20 metų moterims reiktų apsilankyti pas gydytoją specialistą, kad įvertintų būklę.

Teikia procedūrinio paslaugas

– Su kokiomis problemomis šiuo pandemijos laikotarpiu susiduria ligoninė?

– Norėtųsi Greitosios supratingesnio darbo, mes nebegydome kovidinių pacientų, tad juos vertėtų tiesiai vežti į pagal grafiką budinčias uostamiesčio gydymo įstaigas. Gal tai dispečerinės spragos...

Beje, gyventojus, kuriems reikia ar vaistus susilašinti, ar susileisti, kviečiame atvykti ir į ligoninės priimamąjį, tik svarbu, kad turėtų gydytojo siuntimą. Mes teikiame dienos stacionaro paslaugas. Galima pasiskambinti ir Vidaus ligų skyriaus vedėjai gydytojai Simonai Rubinaitei, ji priims ir sulašins. Svarbu, kad žmonės nesiblaškytų, neieškotų mokamų paslaugų.

– Kokia situacija dėl personalo: ar dauguma pasiskiepijo?

– Per 80 proc. personalo yra ar persirgę, ar pasiskiepiję. Toliau skiepijasi tie, kurie anksčiau abejojo. Skiepijimas vyksta ir Slaugoje gulinčių ligonių, žinoma, jei artimieji sutinka. Personalas testuojamas kas 7–10 dienų. Paskutinis atvejis tarp personalo buvo vasario mėnesį. Apsaugos priemonių turime pakankamai, neseniai įsigijome ir specialų apa­ratą dezinfekcijai (kainavo apie

2 700 Eur). Paviršiai dezinfekuojami aerozolio dūmų pavidalu, jie nekenkia nei kompiuteriams, nei dokumentams. Vienintelė sąlyga – dezinfekcijos metu patalpoje negali būti žmogaus. Įeiti galima po pusvalandžio.

– Šiandien minima Tarptautinė slaugytojų diena, ko palinkėtumėte?

– Jų darbas labai atsakingas ir prasmingas, teikiantis viltį ir stiprybę sergančiajam. Todėl sveikatos joms pačioms, asmeninės laimės, kuo gražiausių gyvenimo žiedų!