Gargždų centre bus pertvarkyta turgaus teritorija

Miesto centro, kuriame būtų aiškiai suformuotas tokioms teritorijoms būdingas užstatymas, Gargždai neturi, tačiau sparčiai juda link tikslo virsti modernia, šiuolaikiška bei miestiečių ir svečių gyvenimui ir poilsiui pritaikyta vieta. Numatomi pokyčiai leis sukurti patrauklią gyvenamąją aplinką, o pirmuosiuose aukštuose įsikūrusios komercinės patalpos paskatins smulkaus verslo plėtrą. Naujų socialinių objektų atsiradimas užtikrins miesto centro gyvybingumą ir paskatas kurtis įvairioms verslo bei visuomeninėms iniciatyvoms. Šį pavasarį patvirtintas Gargždų detalusis planas ir jo įgyvendinimo programa, numatanti, kaip miesto centras bus vystomas artimiausią dešimtmetį. Jau pradėti ir pirmieji šiame plane numatyti darbai.

Vienas iš žingsnių – penkiolikos garažų, besiribojančių su Smėlio gatve, įsigijimas. Paskelbus pirmąjį pirkimo etapą, kurio metu garažų savininkai galėjo savo turtą parduoti už 10 proc. didesnę kainą nei nustatyta rinkos vertė, Smėlio  gatvėje nupirkti pirmieji du garažai.

„Kai galutinai susitvarkysime pirkimo dokumentus, skelbimą pirkti likusius garažus skelbsime dar kartą. Miesto centre esantis garažų masyvas savo funkcija neatliepia šiandienos miesto poreikių ir užima nemenką plotą, kurį būtų galima panaudoti kur kas tikslingiau, formuojant naujos kokybės Gargždų centrą, kur rastųsi įvairios paslaugos skirtingu paros laiku“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės vyriausias architektas Gytis Kasperavičius.

Atliekamas ir Turgaus, J. Janonio, Klaipėdos ir J. Basanavičiaus gatvių eismo auditas, kuris turėtų atsakyti į tokius klausimus, kaip centrinę teritoriją formuoti eismo atžvilgiu, kaip pritaikyti susisiekimo infrastruktūrą esant suplanuotam intensyvesniam užstatymui, kokios inžinerinės priemonės padėtų prisitaikyti prie būsimų pokyčių.

Ruošiamasi projektuoti naująjį Gargždų turgų

Šiuo metu rengiama ir turgaus pertvarkymo projekto techninė specifikacija, pagal kurioje numatytus uždavinius 2025 metais architektūriniame konkurse dalyvausiantys architektai turės pateikti bent kelias turgavietės pertvarkymo vizijas. Tuomet bus renkamasi iš pateiktų pasiūlymų ir įgyvendinamas tas, kuris labiausiai atspindi Gargždus.

Turgaus teritorijoje vykdyti darbus planuojama 2027–2028 metais, laikinai turgavietę perkeliant į kitą vietą.

„Galvodami apie Gargždų miesto centro pertvarkymą visuomet kėlėme sau vieną svarbų tikslą – Gargždų turgus ir turi likti turgumi, tai yra, neprarasti savo pirminės paskirties. Projektuojant naują turgavietės teritoriją norime ne tik pagerinti sąlygas turguje dirbantiems prekeiviams, bet ir dar labiau sužadinti miestiečių ir miesto svečių norą eiti apsipirkti būtent čia, kad turgus nuolat būtų pilnas žmonių ir gyvybės“, – sako G. Kasperavičius.

Todėl, siekiant išsiaiškinti turguje prekybą vykdančių žmonių nuomonę ir lūkesčius, surengtas projekto komandos ir šios tikslinės auditorijos susitikimas.

„Iš tiesų, pokalbio metu gavome labai daug informacijos: prekeiviai norėtų uždaro ar atviro tipo prekyvietės, kokios funkcijos galėtų atsirasti šalia jų, ir panašiai. Išgirdome ir prašymų išspręsti automobilių stovėjimo klausimą, buvo įvardyti gerieji ir blogieji kitų miestų pavyzdžiai. Visa tai pasižymėjome ir keliame sau tikslą suformuoti labai aiškią užduotį projektuotojams, kurie siūlys naujojo turgaus vizijas“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės vyriausias architektas.

Pasibaigus architektūriniam konkursui, kitąmet visos siūlomos vizijos bus pristatytos ir aptartos su visuomene ir turgaus prekeiviais.

Centro pertvarkymo planai apima 10 ha teritoriją Gargždų centrinėje dalyje, išsidėsčiusią tarp Klaipėdos ir Turgaus, J. Basanavičiaus ir J. Janonio gatvių su garažų masyvu ir Smėlio gatve. Tad ateityje planuojama ir daugiau susitikimų su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis – gyventojais, verslininkais, biudžetinių įstaigų atstovais.

Visas projektas su Savivaldybei priklausančių teritorijų ir turgaus sutvarkymu, garažų konversija turėtų būti įgyvendintas iki 2034 metų.