Gargždai – lyg podukros vietoje: išsiklaipę šaligatviai, netvarkyti kiemai

Jau už šešių dienų Gargždai pradės švęsti 766 metų gimtadienį. Tačiau gargždiškių šventinis miesto rūbas nežavi: žmonės baisisi kai kuriomis duobėtomis Gargždų gatvėmis bei šaligatviais.

Ko gero, daugiau nei 40 metų netvarkyti kai kurių net pagrindinių gatvių šaligatviai gargždiškiams labiau primena sovietmetį nei esą „Horizontus atveriantį“ bene turtingiausio šalies rajono centrą. „Būtų atradimas istorinių filmų kūrėjams. Neabejotinai Kvietinių gatvės, vadinamasis Melioratorių kvartalas, įvažiavimas į Gargždus per Tilto gatvę puikiausiai tiktų sovietmečio epizodams filmuoti“, – verslo idėja su ironija dalijosi žmonės. Gargždiškių akimis, kaimyninių rajonų centrai Kretinga, Šilalė, Skuodas ir kiti puoselėja savųjų rajonų centro įvaizdį ir Gargždus lenkia savo tvarkingumu.

„Banga“, reaguodama į skaitytojų pasipiktinimą dėl Gargždų šaligatvių ir gatvių būklės, užfiksavo labiausiai akį rėžiančias miesto infrastruktūros dalis. Savivaldybės atstovų teiravomės, kokie miesto sutvarkymo planai bei kaip naujoji valdžia vertina gautąjį palikimą.

Net šuniui dantys gali išbyrėti

Gargždiškiai stebisi kai kurių gatvių ir šaligatvių būkle. Štai į Pušų gatvėje esančią veterinarijos vaistinę užsukęs Dalius Petrauskas pasakojo, kad duobės šalia esančiame įvažiavime pranoksta net autokroso trasą. „Vežiau šunį pas veterinarą. Dardant duobėtu keliu atrodė, kad net augintiniui dantys išbyrės“, – vaizdžiai liūdną gatvės atkarpą bei kiemų realybę nusakė gargždiškis, beje, turintis gerus vairavimo įgūdžius ir ne kartą tapęs autokroso čempionu.

Melioratorių gatvėje sutikta jauna mama Monika „Bangai“ aiškino, kad šis kvartalas – nemenkas išbandymas. „Kai reikia stumti vaikišką vežimėlį, norom nenorom suskaičiuoji visus šaligatvių nelygumus bei duobes, kurių tikrai nestinga. Kelionė iš namų – dardėjimas išsiklaipiusiomis plytelėmis tikrai yra iššūkis. Mieste gatvių ir šaligatvių sandūros visiškai nepritaikytos važiuoti vežimėliais“, – apgailestavo jauna mama.

Tiesa, ne visiems gargždiškiams kliūva šaligatvių ir kiemų būklė. Štai Dariaus ir Girėno gat­vės gyventoja Janina Žemgulienė sakė jokių nusiskundimų neturinti. Jos nuomone, reikia įžvelgti gėrį, o aplinką privalo tvarkytis patys gyventojai.

Plytelės primena sovietmetį

Pasak gargždiškių tautodailininkių Ritos Riaukės ir Audros Jankeliūnienės, kurias kalbinome Kvietinių gatvėje, čia galima net kojas išnirti. „Žiūri ne į žmogų, o akylai stebi šaligatvį, kad nenugriūtum. Atsimename, kai dar buvome vaikai, tomis pačiomis plytelėmis vaikščiojome ir tuos pačius šaligatvius mynėme. Gėda net svečius iš užsienio tokiomis miesto gatvėmis vesti. Beje, netoli esančiame Gargždų krašto muziejuje vasaromis lankosi ekskursijų grupės net iš už Atlanto.

Jie baisisi ir muziejaus kieme esančiu pastatu, kuris baigia sugriūti. Nors gi prieš kelerius metus buvo planuota jį nupirkti ir išplėsti muziejų. Deja, tai nepadaryta. Reikia gerai pagalvoti, kuriam Lietuvos miestelyje būtų galima pamatyti tokius šaligatvius. Turbūt Gargždų „nemirtingus“ šaligatvius teks įtraukti į paveldą“, – ironizavo Rita ir Audra. Gargždų kai kurios gatvės bei šaligatviai puikiai tiktų filmams filmuoti apie tarybinius laikus.

Kad Gargždų miesto net kai kurių pagrindinių gatvių šaligatvių danga išsiklaipiusi ir nekeista dešimtmečiais, pripažino ir Kvietinių gatvėje prie „Lijo“ „Bangos“ užkalbinta naujosios Tarybos kadencijos narė Rasa Linkienė. Žinodama, šaligatvių būklę Gargžduose Tarybos narė vaikščiojimui renkasi ne aukštakulnius, o patogius laisvalaikio batelius.

Namus renovuoja, o kiemus?

Klaipėdos gatvėje šiuo metu renovuojamas dar vienas daugiabutis. Tačiau gyventojai pasigenda kompleksinio aplinkos sutvarkymo. Mat namai renovuojami, o kiemai, šaligatviai tuo pat metu netvarkomi. „Klaipėdos gatvės renovuojamų daugiabučių gyventojams pasistatyti automobilį – tikras vargas. Reikia gerų vairavimo įgūdžių. Prieš bene dešimtmetį renovuojant Klaipėdos gatvę tuometinė Savivaldybė sugebėjo tūkstančius kainuojančius suoliukus pastatyti, o įrengti taip reikalingos vietos automobiliams statyti lėšų nepakanka? Kur gyventojams palikti transporto priemones? Vienintelė išeitis – statyti ant šaligatvių. Bet ar už tai negresia baudos?“ – nerimavo Klaipėdos gatvėje užkalbintas vairuotojas gargždiškis Marius.

Kaip „Bangą“ informavo Gargždų seniūniją prižiūrintis Klaipėdos rajono policijos vyriausiasis tyrėjas Donatas Lukas, jei ant šaligatvio pastatyta transporto priemonė trikdo pėsčiųjų eismą, o juolab jei sulaukiama skundo dėl neleistinoje vietoje pastatytos transporto priemonės, išties taikoma administracinė atsakomybė. Tačiau pareigūnas akcentavo, kad Klaipėdos gatvės situacija – išskirtinė. „Minėtoje gatvėje renovuojamų daugiabučių gyventojai, galima sakyti, išvis neturi vietos, kur statyti automobilius. Tokios situacijos daugiau nėra turbūt jokioje kitoje Gargždų vietoje“, – pripažino pareigūnas.

Klaipėdos gatvėje prie renovuojamų daugiabučių „Bangos“ užkalbinta buvusi ilgametė Tarybos narė Voldimara Jasmontaitė įsitikinusi, kad miesto infrastruktūra atsilieka nuo gyventojų gyvenimo tempo. „Renovuojame namus, kodėl negalime tuo pačiu tvarkymu sutvarkyti ir aplinkos? Jei yra daug mašinų, tai turi būti vieta ir joms statyti. Kur žmonėms palikti automobilius? Kodėl negalima pašalinti menkaverčių medžių ir įrengti automobilių stovėjimo aikštelių?“ – kompleksinio miesto tvarkymo pasigedo V. Jasmontaitė.

Pasigenda gyventojų iniciatyvos

Kaip informavo UAB „Gargždų būstas“ direktorius Kęstutis Cirtautas, Gargždų daugiabučių namų atnaujinimo programa buvo patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje kaip kvartalinė programa. „Joje, be gyventojų lėšų, skiriamų pačiam pastatui atnaujinti, Savivaldybė yra įsipareigojusi skirti tam tikrą procentinę dalį nuo investicijų į namą, infrastruktūrai valstybinėje žemėje sutvarkyti. Tikslesnės informacijos reikėtų kreiptis į Savivaldybę“, – nukreipė UAB „Gargždų būstas“ direktorius.

Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas aiškino, kad Savivaldybės taryba prieš keletą metų yra patvirtinusi detaliuosius planus, kad daugiabučių namų savininkai galėtų žinoti, kur kieno kiemas ir galėtų patys tvarkytis, t. y. įsirengti automobilių ar žaidimų aikšteles pagal savo poreikius. „Deja, tai gyventojų iniciatyvos nepaskatino. Ant žaliojo ploto automobilius statyti draudžia Kelių eismo taisyklės. Renovuojant namus iškart sutvarkyti kiemų negalima, nes renovuojami daugiabučiai, o valstybė per BETA (Būsto energijos taupymo agentūra) iš dalies finansuoja tik energiją taupančias priemones, o ne kiemų tvarkymą“, – komentavo minėto skyriaus vedėjas.

Savivaldybė yra patvirtinusi kvartalinės modernizacijos 2 programas, pagal kurias reikėtų modernizuoti takus, aikšteles, tinklus, apšvietimą, žaliuosius plotus, bet finansavimo, anot A. Kampo, kol kas nerandama iš jokių fondų. „Iš biudžeto irgi sunkoka rasti. Savivaldybė turi programą, pagal kurią gyventojai (prisidėję 50 proc. reikalingos sumos) ir Savivaldybė bendrai galėtų tvarkyti kiemus, tačiau didelio poreikio ir savininkų iniciatyvos nėra“, – pridūrė Turto valdymo skyriaus vedėjas.

Kas nuveikta ir planuojama

Kaip informavo Gargždų seniūnijos specialistas Justinas Donauskas, iš 2019 m. biudžeto lėšų, skirtų Gargždų seniūnijai, buvo atnaujinti šaligatviai P. Cvirkos gatvėje (330,8 kv. m už 11 247 Eur) ir J. Janonio gatvėje (280 kv. m už 9 520 Eur). Šaligatvių atnaujinimo vietų parinkimo pagrindinis prioritetas – dideli žmonių srautai. Kiemų takų remontui finansavimo Savivaldybė neskyrė.

Pasak Savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo Algirdo Ronkaus, šiuo metu planuojama projektuoti pėsčiųjų taką Gargžduose Vasario 16-osios gatvėje nuo Kęstučio iki Užuovėjos gat­vės. Šiai atkarpai Strateginiame veiklos plane numatyta skirti 12 tūkst. eurų.

Minėtame plane Gargždų Kvietinių gatvės atkarpos nuo Klaipėdos iki Parko gatvės ir besiribojančių aikščių, skverų, dviračių takų, šaligatvių rekonstravimui numatyta 112 tūkst. eurų. Kvietinių gatvės projektas nuo Klaipėdos iki Parko gatvės yra rengiamas ir planuojama šiemet pradėti rangos darbus. Dėl Tilto gatvės remonto rajono meras planuoja kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos. „Šita atkarpa yra pateikta LAKD kaip viena iš prioritetinių atkarpų, reikalaujančių remonto/rekonstrukcijos, Klaipėdos rajone LAKD priklausančiuose keliuose, gatvėse. Susisiekimo ministrui vizito metu taip pat buvo akcentuota“, – tikino A. Ronkus.

KOMENTARAI

• Šarūnas VAIČIULIS, Gargždų miesto bendruomenės pirmininkas:

  – Gargžduose stinga kompleksinio planavimo. Manau, kad tai – biurokratinės problemos. Kiek žinau, yra numatyti šiaurinės ir pietinės miesto dalies darbų planai su vizijomis.

  Šaligatviai Gargžduose jau įsisenėjusi problema. Kiek suprantu, tai lemia lėšų trūkumas arba neapsižiūrėjimas. Keistokai atrodo, kai vienos gatvės pusės šaligatvis naujas, o kitos – išsiklaipęs. Gražu, kai namas renovuojamas, bet gyventojai „negali patempti“ dar ir parkavimo aikštelės renovacijos, o Savivaldybė lėšų tam neturi. Mano nuomone, planuojant namo renovaciją, prie kurios prisideda ir Savivaldybė, jau tada būtina planuoti ir parkavimo aikštelės tvarkymą. Imti ir padaryti viską vienu ypu, o ne atskirai. Taip taupant ir laiką, ir biudžeto lėšas.

  Norisi tikėti, kad naujai išrinkta rajono valdžia pakeis šį klaidingą požiūrį į atliekamus darbus: „truputį padarysim ten, truputį čia“. Tikiu, kad tolimesni darbai vyks kryptingai ir planuojant kompleksiškai.

• Audronė BALNIONIENĖ, Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja:

  – Kalbant apie buvusios valdžios palikimą, labiausiai reikėtų akcentuoti, kad „paveldėjome“ realiai minusinį 2019 m. biudžetą, kuriame net nėra numatyti atlyginimai biudžetinių įstaigų darbuotojams už gruodžio mėnesį. Vien tam trūksta apie 1,5 mln. eurų. Taip pat „paveldėjome“ ir 2019 m. suplanuotus darbus ir jiems skirtą finansavimą.
  Todėl pirmas mūsų darbas – subalansuoti biudžeto lėšas taip, kad jų užtektų privalomiesiems įsipareigojimams, kad žmonės gautų atlyginimus. Šiuo metu inventorizuojame esamą situaciją, ir kai bus subalansuotas biudžetas ir galbūt pavyks sukaupti lėšų, tuomet jas nukreipsime į Gargždų miesto infrastruktūros sutvarkymą, nes iki šiol Gargždai buvo lyg poduk­ros vietoje. Šiemet, atsižvelgiant į 2019 m. biudžete numatytas lėšas, ruošiamasi rekonstruoti šaligatvį Kvietinių g. nuo Klaipėdos iki Parko g. bei įrengti pėsčiųjų taką Vasario 16-osios g. atkarpoje nuo Kęstučio iki Užuovėjos g.

• Artūras BOGDANOVAS, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius:

  – Problema dėl Gargždų šaligatvių yra žinoma, žmonės skundžiasi dėl jų būklės. Planuojame, kai subalansuosime biudžetą, infrastruktūros gerinimui Gargždų mieste skirti daugiau lėšų ateinančių metų biudžete.