Garbės savanoriai: stipriausias ginklas kario širdyje – meilė Tėvynei

Šiemet minint 28-ąsias Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo metines Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 kuopa jau ketvirtąkart tapo geriausia šalyje. Taip pat pagerbti savanoriai, daugelį metų pavyzdingai tarnaujantys, plėtojantys ir stiprinantys šias pajėgas. Garbės savanorio vardas bei Garbės ženklas įteiktas ilgamečiams Gargždų kuopos nariams vyr. eil. Kęstučiui Rusteikai ir Vytautui Ruškiui. Šiuos išskirtinius įvertinimus iki šiol šalyje tėra gavę 50 asmenų.

Įvertinimas – atsakomybė

Gargždų 302 lengvosios pėstininkų kuopos kariai vyr. eil. K. Rusteika (tarnybos laikas 20 metų) ir V. Ruškys (tarnybos laikas beveik 20 metų) vienbalsiai tikino, kad Garbės savanorio ženklas jiems buvo maloni staigmena. „Didžiuojamės, jog esame kariai savanoriai. Tai mus įpareigoja būti sąmoningais Lietuvos piliečiais, savo namų, šeimos ir krašto gynėjais. Tarnaujame dėl Tėvynės, o ne dėl apdovanojimų. Gautas įvertinimas tik įrodo, kad dirbame teisingai. Būnant kariu savanoriu svarbu pavyzdingai ir ne vienus metus atlikti kario savanorio pareigą, neišsisukinėti ir nuoširdžiai atstovauti kuopai“, – pabrėžė gargždiškiai.

Anot jų, Garbės savanorio titulas – ne tik ilgų tarnybos metų, visuomeninės veiklos įvertinimas, bet ir pavyzdys kitiems kariams, namiškiams, giminaičiams, kaimynams. Tai pavyzdys vaikams, kaip reikia siekti tikslo nepaisant iškylančių sunkumų. Tai įrodymas jaunajai kartai, kad stengtis reikia visur: namie, moksluose, sporte.

Garbės savanorio vardas gali būti suteiktas ne mažiau kaip 10 metų pavyzdingai ištarnavusiems kariams savanoriams, ypač pasižymėjusiems vykdant tarnybos užduotis, savo indėliu prisidėjusiems plėtojant ir stiprinant Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą. Pirmuosius Garbės savanorio vardus gavo prof. Vytautas Landsbergis, Robertas Grigas, Algirdas Patackas ir Audrius Butkevičius.

Kuopos stiprybė – vienybė

Naktiniai žygiai, išgyvenimo kursai, ginklų testai, šaudymai, žinios, adrenalinas, komandinis darbas – karių savanorių kasdienybė. Ir tai dar ne viskas, ką tenka patirti ir išgyventi tarnaujant Gargždų kuopoje. Vyr. eil. kariai savanoriai kuopą įvardijo antrąja šeima, kurioje praleistas laikas įsimintinas ir brangus. „Tampame draugais, kartu tobulėjame. Kuopininkas vyresnysis seržantas Aivaras Ciparis – mums kaip tėvas. Žavimės jo gebėjimu ilgus metus suvienyti kuopą ir motyvuoti kartu siekti aukščiausių rezultatų“, – kuopos stiprybes vardijo vyrai. Anot jų, be galybės nepamirštamų nuotykių, atsiveria ir visos galimybės kopti karjeros laiptais, surasti tikrą karišką draugystę, išliekančią visam gyvenimui ir, žinoma, išugdytas pareigos jausmas ginti savo šalį, jos žmones bei savo šeimą. Idealai: štai ko reikia mūsų kraštui. „O kas, jei ne aš“, – vienbalsiai sutaria K. Ruškys ir V. Rusteika. Kariškiai pastebi, kad tarnyboje išugdyta disciplina, pasitempimas, atsakomybė bei drąsa lydi ir civiliniame gyvenime.

Beveik 20 metų KASP pajėgose tarnaujantys savanoriai pasakojo, kad tarnybą savanorių pajėgose pasirinko nedvejodami. „Tuo metu visi buvome vedami idėjos kurti savo šalies kariuomenę, savanorių pajėgas, kad reikalui esant galėtume ginti savo valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę. Kaip ir valstybė, taip ir savanorių pajėgos kūrėsi nuo pagrindų, trūko ginklų, transporto priemonių, uniformų“, – tarnybos pradžią prisiminė gargždiškiai.

Jaunimo pilietiškumas auga

Ilgamečiai KASP nariai sako, kad, palyginus pirmuosius metus savanorių pajėgose su šiandiena, matomi akivaizdūs pokyčiai. „Pratybos bei mokymai vyksta daug įdomiau, nes aprūpinimas yra geras, todėl galime profesionaliau pasirengti šalies gynybai. Nemažai bendrų pratybų, per kurias galime pasisemti naujos patirties ir idėjų, vykdome ir su kitais kariniais vienetais“, – detalizavo jie.

Viešojoje erdvėje dažnai pasirodo nuogąstavimų, kad mokyklas baigęs jaunimas nenori atlikti karinės prievolės ir ieško tariamų ligų. Tačiau anot K. Rusteikos ir V. Ruškio, pastebi džiuginančias tendencijas. Vis daugiau jaunų žmonių mano priešingai, o savanorišką karinę tarnybą vadina geriausiu gyvenimo sprendimu. Pasak kariškių, jaunų Lietuvos piliečių sąmoningumas ir pilietiškumas auga. „Pastaruoju metu pas mus ateina jaunimas, jau radęs savo kelią gyvenime ir jaučia pareigą Tėvynei. Tai netušti žodžiai“, – džiaugėsi jie ir pridūrė, kad kiekvienam jaunuoliui norint tapti tikru vyru, reikėtų tapti kariu savanoriu.