Gamtosaugininkai perspėja: Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje

Pastaraisiais metais ūkininkai naudoja daugiau nekokybiškų mineralinių trąšų, o tai lėmė didelį Baltijos jūros ir kitų Lietuvos vandens telkinių užterštumą, perspėja Lietuvos gamtos fondas ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.

„Kuo virsta perteklinis trąšų naudojimas - pertekliniai kiekiai atsiduria vandens telkiniuose ir matome žalius vandens telkinius, įskaitant Kuršių marias ir Baltijos jūrą“, - sakė Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas ir pabrėžė, kad „Baltijos jūra yra viena labiausiai pasaulyje užterštų jūrų“.

Pasak E. Greimo, nekokybiškos trąšos lemia mažesnį derlių, todėl ūkininkai, norėdami, kad pastarasis būtų didesnis, mano, jog reikia tręšti daugiau.

„Į Lietuvą patenka nekokybiškos, pigios trąšos, kurios turi nebūtinai tą sudėtį, kuri nurodyta ant etikės. Jos gali turėti žymiau mažiau maistinių medžiagų, o ūkininkas, pritaikęs (nurodytą, - ELTA) normą, negauna pageidaujamo derliaus. Ūkininkas vėliau mąsto, kad reikia tręšti daugiau, jog derlius būtų didesnis“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė E. Greimas.

Jis akcentavo, kad perteklinis mineralinių trąšų naudojimas stabdo arba sulėtina natūralius dirvodaros procesus, dirva nualinama, tad kitais metais reikia daugiau trąšų, kad ji būtų derlingesnė.

E. Greimo teigimu, trąšos „maitina“ dumblius, kurie tarpsta vandens telkiniuose“.

„Gavę labai daug maisto dumbliai pradeda masiškai daugintis, jie nesidaugintų, jei vanduo būtų švarus, nes mes juos pašeriame, tada matome eutrofikaciją - „vandens žydėjimą“. Po kurio laiko jie ima pūti vandenyje, o puvimas reikalauja deguonies, tada vandenyje ima mažėti deguonies, pradeda dusti kiti vandens organizmai, ir bedeguonės vandens masės Baltijos jūroj leidžiasi į dugną ir sudaro vadinamąsias negyvas, be deguonies zonas“, - sakė E. Greimas.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva turėtų priimti iš trečiųjų šalių importuojamų trąšų kontrolės įstatymą, kuriame būtų ir trąšų registras.

„Visose ES šalyse priimti trąšų įstatymai (įpareigojančių tikrinti, - ELTA) ypač iš ne ES įvežamų trąšų kokybę, o Lietuvoj tai man atrodo įstatymas buvo priimtas ir suspenduotas iš karto. Tokio įstatymo neturi Malta ir Lietuva“, - akcentavo jis.

Anot E. Greimo, Trąšų registre būtų registruojamos visos įvežamos ir naudojamos trąšos, todėl apskaitoje būtų tvarka.

„Ir importuojamų trąšų kontrolės stiprinimas dėl jų sudėties, nes šiuo metu nėra jokios vieningos sistemos, nes nėra galimybės patikrinti, ar tai, kas parašyta ant importuojamų trąšų etiketės, tikrai atitinka”, - kalbėjo E. Greimas.

Jo teigimu, reikėtų skatinti ir efektyvesnių trąšų naudojimą, kurios yra brangesnės, bet augalai galėtų jas geriau įsisavinti.

„Tos veikliosios medžiagos yra ne taip greitai išplaunamos, nauda būtų ir ūkininkui, ir aplinkai, nes medžiagos būtų įsisavintos augalų, o ne išplaunamos į upes ir ežerus”, - pažymėjo Lietuvos fondo vykdomasis direktorius.

Jo teigimu, reikėtų skatinti ir sėjomainų skatinimą, ir žemėnaudų optimizavimą, maisto medžiagų balanso vertinimus individualiam ūkiui, skatinti tiksliąją ir išmaniąją žemdirbystę ir pan.

Tuo metu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas sakė, kad Lietuvos vandens skaidrumas - itin mažas.

Tai tiesiogiai atsiliepia vandens skaidrumui, o vidutinis vandens permatomumas yra tik 1 metras. Tuo tarpu pietinėje Švedijoje galima kiaurai per vandenį matyti 10 metrų“, - kalbėjo S. Gentvilas.

Eltos paklaustas, ar ketina įregistruoti įstatymą dėl importuojamų trąšų, S. Gentvilas sakė dabar ties tuo dirbantis.

„Mums reikia pasirūpinti, kad tai nevirstų politine kova prieš Ramūno Karbauskio akcijomis valdomą „Agrokoncerno importą, bet turime pragmatiškai pažiūrėti, kodėl mūsų vanduo yra žalias ir ar ūkininkai gauna produktus pagal tai, kas yra deklaruojama iš importuotojų“, - sakė S. Gentvilas ir pridūrė, kad reikėtų integruoti tas nuostatas apie dirvožemio įstatymą, kurios „kažkada buvo pasiūlytos Viktoro Pranckiečio ir Virginijos Vingrienės, bet buvo atmestos be teisės tobulinti“.

S. Gentvilas taip pat akcentavo, kad Aplinkos ministerija turėtų atnaujinti Nemuno baseino vandentvarkos planą ir 2006-2015 metų Kuršių marių vandens kokybės gerinimo programą.

Jo teigimu, taip pat reikėtų sugriežtinti tręšimo planų reglamentavimą ir įpareigoti Aplinkos apsaugos departamentą aktyviau kontroliuoti tręšimo planus.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas taip pat paminėjo tai, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) turėtų tikrinti daugiau produktų dėl juose esančių nitratų kiekio.

„Iki spaudos konferencijos užklausėme VMVT apie nitratų kiekį maiste, tai tarnyba netikrino, išskyrus špinatuose, salotose ir kūdikių maiste, nors mes žinome, kad jais galima apsinuodyti. Reikėtų ŽŪM iniciatyvos, kad nitratų skaičius būtų matuojamas ir kituose produktuose“, - akcentavo S. Gentvilas.

Tuo metu ekologinio ūkio atstovas Valentinas Genys sakė, kad trąšos savaime nėra nei geros, nei blogos, o visur reikalingas saikas.

„Trąšas reikia naudoti tiek, kiek reikia vietovei, ir tai yra individualu, o pagal receptą padaryti dzūkui ir suvalkiečiui viską vienodai nėra įmanoma“, - sakė V. Genys ir pridūrė, kad apie savo veiksmus reikia galvoti, jei norime „nusimaudyti Baltijos jūroje ir nevaikščioti su respiratoriais“.

ELTA primena, kad jau anksčiau Aplinkos ministerija buvo įspėjusi dėl į aplinką per trąšas išskiriamo didelio anglies dioksido kiekio, taip pat pažymėjo, kad per pastaruosius keliolika metų šalies vidaus vandenų būklė negerėja - dėl žemės ūkyje naudojamų trąšų dumblėja ežerai, užauga upės, taip pat dažnas ir vandens žydėjimo reiškinys.

ELTA