Gamtos teršėjams priteista atlyginti beveik 7 mln. eurų aplinkai padarytą žalą

Kauno apygardos teismas kaltais dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimų ir labai didelės aplinkai padarytos žalos pripažino du Kauno miesto ir rajono gyventojus.

43-ejų buvusiam vienos atliekų surinkimo ir sandėliavimo uždarosios akcinės bendrovės vadovui skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant 3 metams, 53-ejų buvusiam įmonės sandėlininkui – 2 metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant 2 metams ir 6 mėnesiams. Trečiasis nuteistasis byloje – 78-erių vyriškis, buvęs kitos įmonės direktorius, pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo. Jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant 2 metams.

Teismas nustatė, kad nuo 2014 metų balandžio iki 2015 metų pabaigos atliekų surinkimu, vežimu, sandėliavimu užsiimanti Kauno rajono įmonė neteisėtai sandėliavo pavojingas atliekas ir taip padarė daugiau nei 6 mln. eurų žalą aplinkai. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūra, tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnai. Tyrimas sėkmingai baigtas bendradarbiavus su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais.

Kaip praneša Generalinė prokuratūra, nustatyta, kad įmonė, neturėdama leidimo, Kauno rajone, Eigirgalos kaime buvusiose fermose, laikė daugiau nei 360 tonų pavojingų atliekų. Iš jų – pastate buvo laikoma apie 250 tonų, o valstybiniame žemės sklype buvo rasta apie 116 tonų atliekų. Dalis pavojingų atliekų laikytos nesandariose, atvirose ir prakiurusiose talpose. Taip įmonė padarė neigiamą poveikį žemei, vandeniui, gyvūnams ir augalams.

Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad ši įmonė pavojingoms atliekoms surinkti, vežti ir laikyti paskyrė darbuotojus, kurie neturėjo profesinės kvalifikacijos. Nustatyta, kad įmonė, neturėdama pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, tyčia pavojingas skystas atliekas pylė ant grunto ir taip draudžiamu būdu šalino atliekas.

Įmonės teritorijoje, šalia fermos pastato, atliekoms pilti buvo iškasta duobė. Dalis atliekų taip pat buvo pilamos 250 kv. m žemės plote. Dėl to dalyje sandėlio susiformavo apie 100 kv. m ploto ir apie 20 kub. m tūrio bala, kurios vandenyje cinko kiekis ribinę vertę viršijo 8600, nikelio – 574, chloro junginių beveik – 167 kartus, kitų pavojingų medžiagų – dar kelis ar keliasdešimt kartų. Kitoje sandėlio dalyje bendrovė užteršė 350 kv. m ploto ir 105 kub. m tūrio gruntą cinku, kurio koncentracija viršijo ribinę vertę nuo 1,43–14,4 karto.

Bylos nagrinėjimo teisme metu geologijos ekspertai teigė, kad tokiam sklypui padaryta žala prilygsta netvarkomo ir neprižiūrimo sąvartyno poveikiui aplinkai. Kiemo teritorijoje rasto vandens rūgštingumas prilygo chloro ir azoto rūgščių mišiniui, kuris yra toks rūgštus tirpalas, koks gali būti naudojamas laboratorijose analizių metu.

Teismas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kad nuteistas buvęs kitos įmonės vadovas padėjo atliekų tvarkymo įmonės vadovui pasisavinti svetimą turtą. Nustatyta, kad nuteistieji suklastojo 22 vnt. pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų ir 48 vnt. kasos pajamų orderių. Juose užfiksuoti melagingi duomenys apie tai, kad neva viena įmonė kitai pardavė padėklus ir talpas. Tokiu būdu šie dokumentai buvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą ir įmonei padaryta daugiau nei 266 tūkst. eurų žala, pažymima Generalinės prokuratūros pranešime.

Šiuo nuosprendžiu teismas paskyrė dviem nuteistiesiems (atliekų tvarkymo įmonės vadovui ir sandėlininkui) atlyginti Aplinkos apsaugos departamento naudai daugiau nei 6 mln. eurų žalą aplinkai ir daugiau nei 387 tūkst. eurų turtiniams nuostoliams atlyginti. Atliekų tvarkymo įmonės vadovui ir kitos bendrovės buvusiam vadovui Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai – daugiau nei 76 tūkst. eurų. Atskirai buvęs atliekų tvarkymo bendrovės direktorius turės atlyginti dar beveik 470 tūkst. eurų turtinės žalos, žalos Kauno rajono savivaldybei ir bankroto administratoriui.