Gamtos stichijų magija Joninėse Šiauliuose

Joninės – tai ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties slenkstis, kai gamta pasiekia savo brandą, o žmogus ieško ryšio su jos jėgomis. Ši šventė, dar vadinama Rasomis ar Kupolėmis, įkūnija senąsias baltų tradicijas – kupoliavimą, žolynų rinkimą, vainikų pynimą, ugnies apeigas, vandens burtus. Tikėta, kad šią naktį gamta atveria paslaptis, o žmogus gali prisiliesti prie to, kas nematoma.

„Gamtos stichijos – žemė, vanduo, oras ir ugnis – tai ne tik magiški elementai, lydintys Joninių naktį, bet ir simboliai, jungiantys senąsias tradicijas su šiandienos žmogaus pojūčių pasauliu. Šiųmetės šventės akcentai sukurti taip, kad šis susitikimas su gamta būtų patyrimas, o ne tik stebėjimas“, – sako Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.

Joninių šventėje šiemet derės tradicinės veiklos ir nauji potyriai: amatų dirbtuvės, midaus ragavimas, būrimai iš kupolių, liaudiški šokiai, gyva muzika, žaidimai, šamoto skulptūrų atidengimas ir daug kitų smagių veiklų. Kiekvienas teminis kiemas turės savo energiją, spalvą, kvapą ir jutiminį pasaulį, todėl dalyviai bus kviečiami aktyviai įsitraukti į patyriminį žygį per gamtos stichijas ir mainais gauti simbolinį suvenyrą. Birželio 23 d. nuo 19.00 iki 21.30 val. iš penkių kiemų bus galima pasiimti specialų žemėlapį – patirtinio žygio lapelį. Aplankius kiekvienos stichijos kiemą ir surinkus visus spaudus, šventės dalyviai bus kviečiami į Muzikos kiemą atsiimti atminimo dovaną. Kiemai taps vartais į skirtingas gamtos stichijas, o jų jungtis sukurs vieningą šventės visumą, kurios kulminacija – šviesos, šilumos ir bendrystės ritualas Talkšos ežero pakrantėje.

Zubovų parke įsikūrusiame Vandens stichijos kieme lankytojus apgaubs mistiška atmosfera, lydima švelnių garsų, molio prisilietimų, senųjų burtų ir meditatyvaus buvimo, veiks fotografijų paroda „Etnokultūros sąsajos lietuvių ir ukrainiečių gyvenime“, bus galima pajusti ryšį su gamta – lėtu, jutiminiu ritmu. Greta, skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės, Žemės stichijos kiemas vilios į patyrimų erdvę, kurioje atgys amatai, kvepės duona ir skambės liaudiškos muzikos garsai.

Kitos gyvos stichijos – oras ir ugnis – alsuos judesiu, šviesa ir ugnies galia. Povilo Višinskio aikštėje – Oro stichijos kieme – susirinkusiuosius įtrauks šokių, edukacinių veiklų ir bendrystės žaismas. Liaudiškais šokiais šventę papuoš Šiaulių kultūros centro kolektyvų – liaudiškų šokių ansamblio „Kalatinis“ (meno vad. Indrė Šerpytienė, Evaldas Račkauskas), liaudiškų šokių grupės „Šėvulis“ (meno vad. Greta Šveikauskaitė) ir liaudiškų šokių grupės „Vajaunas“ (meno vad. Romualdas Laugalis) – pasirodymai. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos kieme įkurdintoje Ugnies stichijos erdvėje karaliaus būrėjos, pranašausiančios ateitį, veiks žolynų turgelis, kalvio dirbtuvės, gintaro dulkių magija. Renginio organizatoriai tikisi, kad kiemai leis prisiliesti prie to, kas tikra, – prie savo protėvių šaknų, prie medžiagiško pasaulio.

Kai saulė leisis, visos stichijos susilies į vieną – muziką. Nuo 20.30 val. šventės ritmas pulsuos Saulės Laikrodžio aikštėje, kur įsikurs Muzikos kiemas. Čia lauks ypatingas koncertas, kuriame pasirodys lietuvių liaudies muzikos ir šiuolaikinių interpretacijų meistrai – kapelija „Sutaras“, atlikėjos Rasa Serra ir Petunija. Ši erdvė taps šventės širdimi, kurioje susipins garsai, šokiai ir vasaros nakties nuotaika. Koncerto metu veiks maisto ir gėrimų zona, kviesianti pasimėgauti akimirka.

Šventė pasieks savo kulminaciją, kai miestą apglėbs naktis. 23.30 val. visi iš Saulės Laikrodžio aikštės šviesos taku pajudės link Talkšos ežero pakrantės, kurioje vyks simbolinis šviesos ir ugnies ritualas – bus atidengtos išdegtos didelio formato šamoto skulptūros. Jų autoriai – menininkai Irena ir Vilius Šliuželiai (Lietuva), Petras Rakštikas (Lietuva), Benas Aldakauskas (Lietuva), Živilė Bardzilauskaitė (Lietuva), Domilė Ragauskaitė (Vokietija), Ilze Emse (Latvija) – pristatys nuo birželio 13 d. vykusį kūrybos rezultatą – keturias skulptūras: „Vanduo“, „Žemė“, „Oras“, „Ugnis“. Sukurtos skulptūros ne tik įprasmins ilgiausią metų dieną, bet ir taps jungtimi tarp gamtos stichijų ir žmogaus kūrybos.

Šviesos ir ugnies ritualą muzikos garsais sujungs atlikėjo „Girių dvasios“ pasirodymas. Renginio organizatoriai viliasi, kad ilgiausios metų dienos išlydėtuvės ir trumpiausios nakties sutiktuvės taps magiškai prasmingomis ir įsimintinomis – sustiprinančiomis ryšį su gamta, su miestu ir vienų su kitais.

Rolando Parafinavičiaus, Liubov Yarmoshenko ir Evgenijos Levin nuotr.

Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro Mėgėjų meno skyriaus vedėja Aušra Brijūnienė, mob. +370 655 25 527, e. p. ausra.brijuniene@siauliukc.lt.