Gamtos pokštai sausį: daržuose – ridikai, pievose – gyvuliai

Sausio 31-oji, o Lietuvoje vis dar nematyti žiemos. Atvirkščiai, sausio 15-ąją užfiksuotas naujas šilumos rekordas. Negana to, sausį fiksuojami dar keistesni dalykai: skleidžiasi žibutės, iš medžių teka sula, miškuose auga grybai, pievose ganosi gyvuliai. Įdomiausia, kad kai kurie ne tik sėja, bet daržuose jau rauna ridikėlius!

Rauna ridikėlius
Nors daugeliui lietuviui šiluma ir žydinčios gėlės patinka, tačiau klimatologai nieko gero nežada. Dėl šilumos nedžiūgauja ir ūkininkai.

Nustebsite, tačiau sausio 21 dieną Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys šiltnamyje rovė ridikėlius. „Pernai buvo pasėti, palikome sėkloms. Matyt, rudenį, spalio mėnesį, pasisėjo patys. Augo, augo ir išaugo. Ėjau tvarkyti šiltnamio, gi žiūriu, kad visai geri ridikėliai…“, – pasakojo V. Jusys. Anot jo, ir skonis puikus, o šalia ir krapų užsiaugino. Pastarieji buvo išstypę 10-15 cm.

V. Jusys šmaikštavo, kad buvo išdygęs ir vienas salotos lapas. Beje, kai kurių kraštiečių šiltnamiuose auga ir svogūnai.

Sugrįžta vandens paukščiai
Anot ornitologo, šalčiau buvo tik lapkritį, todėl nesistebi, kad šiltnamyje išdygo ridikėliai. Vis dėlto, pasak V. Jusio, lapkričio šaltuko užteko, kad paukščiai išskristų. „Lapkričio mėnesį šalčių buvo šiek tiek. Matyt, tas šaltis ir išvarė daug paukščių. Žąsų, gulbių nedaug“, – pasakojo V. Jusys. Gruodį matė apie 600 giesmininkų, o gulbių netoli Sausgalvių priskaičiavo apie 500.

Praėjusį šeštadienį, sausio 25-ąją, kartu su gamtos fotografu Kęstučiu Zdanevičiumi Nemuno deltos regioninio parko apylinkėse pastarųjų užfiksavo jau tris kartus daugiau. „Tą dieną važiavome stebėdami paukščius. Buvome Leitgiriuose, Plaškiuose… Gulbių jau pusantro tūkstančio, yra žąsų, matėme ir 8 pirmąsias pempes, varnėnai jau pasirodė. Jie naudojasi oro sąlygomis. Tik palyginti neturime su kuo, nes tokios žiemos dar nėra buvę“, – pasakojo Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas.

Išvykos metu vyrai stebėjosi ir žydinčiomis pienėmis, lazdynais, kurių dalis jau ir peržydėjo. Tačiau didžiausią įspūdį jiems paliko žaliuojančios pievos, kuriose aptiko net besiganančių gyvulių. Nustebino netoli Plaškių esančios apleistos kapinaitės, kuriose gausu karvių „blynų“. V. Jusys informavo, kad ūkininkas jau įspėtas ir įpareigotas aptverti kapinaites.

Ne tik Nemuno deltos regioniniame parke, bet ir kitose Lietuvos vietose matosi pilkųjų ir želmeninių žąsų, baltųjų garnių, daugėja kormoranų. Daugiausiai šiuo metu grįžta tik vandens paukščiai.

Gandrai dar Afrikoje
Pastaruoju metu viešumoje apstu žydinčios augalijos ar parskridusių paukščių nuotraukų, tarp kurių ir gandrai.
„Ar tiesa, kad jau grįžta gandrai?“ V. Jusys patikino, kad gandrai dar Afrikoje: „Netiesa. Matyt, iš proto kažkas kraustosi. Yra gandrų, kuriuos per žiemą augino žmonės, tačiau jie tikrai nėra grįžę. Gandrai grįš kovo mėnesį. Tikimės, kad pirmieji pasirodys gal kovo pradžioje“.

Yra paukščių, kurie tokiu metu ir „vestuves kelia“. Tai krankliai ir jūriniai ereliai. Taip pat galima išgirsti ir juodojo strazdo, didžiųjų bei mėlynųjų zylių balsus.

„Gamtoje aktyvumas toks, kad pamanytum, jog jau vasario pabaiga ar net kovo pradžia. Jeigu atšals, nukentės ne tik paukščiai, bet ir augalai. Juk viskas sprogsta, pumpurai žaliuoja… Jeigu nieko nesikeis, gal net du derlius bus galima ir Lietuvoje užauginti…“ – svarstė V. Jusys.

Sausio 25-ąją Šilutės rajone Ventės rago ornitologijos stoties darbuotojai su darbininkais iškėlė 14 inkilų naminėms pelėdoms. Kai kurių inkilų dalis pagal specialius išmatavimus išpjovė fotografas K. Zdanevičius. Jis taip pat pagamino ir lesyklų sparnuočiams, kuriomis jau grožisi į Ventės ragą atvykę turistai. Šiuo metu Šilutės rajono ir aplinkiniuose miškuose Ventės rago ornitologijos stoties darbuotojai naminėms pelėdoms yra iškėlę 34 inkilus. Darbuotojai dėkoja visiems pagalbininkams.

Ūkininkai nesidžiaugia

Jei sausį kai kurie kraštiečiai skanauja pačių užaugintų daržovių, tai gal yra galimybių ūkininkams per metus nuimti du derlius?

Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus vadovo Kęstučio Andrijausko, to niekada nebus. „Stebuklų šalimi nebūsime, to tikrai gyvenime nebus. Derliui nuimti turi būti mažiausiai 25 laipsniai šilumos. O gali būti, kad kovo mėnesio pabaigoje bus ir 10-15 laipsnių šalčio, tuomet augalai tikrai neištvers, nes bus išsekę. Juk tokiu oru augalai naudoja maisto atsargas, maitinasi… Bet jie vegetuojantys. – Juk ir žmogui išėmus širdį, neataugs antra. Neužderės ir antras derlius. Temperatūra turi būti aukšta, kad eitume į laukus šienauti“, – aiškino K. Andrijauskas.

Anot pašnekovo, dėl klimato atšilimo rimti ūkininkai nedžiūgauja, o baiminasi, kad kovą ar balandį gali užklupti šalčiai. „Ištraukus žuvį iš vandens, palaikius ją valandą laiko ir vėl paleidus į vandenį žinome, kuo tai baigsis – ji numirs. Taip pat ir čia. Augalai vegetuoja, užeis šalčiai, pavyzdžiui 10-15 laipsnių šalčio, kad ir tris dienas. Kas tada? Jie neištvers. Augalai žiemai tinkamai pasiruošia ir šalčiai jiems nebaisūs. Kaip ir paukščiai išskrenda į šiltesnes vietas, taip ir augalai šalčiams. Dabar nesuprantama, kas vyksta…“ – sakė K. Andrijauskas.

Prognozės

Klimato kaitos padariniai akivaizdūs. Žinant, kiek daug išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų į aplinką ir kaip nelengva šį kiekį sumažinti, reikia visų gamybos sektorių pastangų, kad bent kiek gerėtų esama situacija. Kokios gyvulių ūkio prognozės? „Lietuva, prieš stodama į Europos Sąjungą, turėjo apie 4 mln. gyvulių, dabar bėra iki 1,5 mln. Akivaizdus mažėjimas. Mes tikrai nepažeidžiame nieko dėl klimato atšilimo“, – kalbėjo K. Andrijauskas.

Anot K. Andrijausko, jei sulauksime ir šilto pavasario, tai bus tikras stebuklas!

Žiemos nebus?

Meteorologai sausio 15-ąją daugelyje Lietuvos miestų fiksavo naujus šilumos rekordus. Tądien rekordinė 7,8 laipsnių šiluma užfiksuota ir Šilutėje. Tokių šiltų mėnesių, anot klimatologų, yra pasitaikę, tačiau tai dažnėja.

„Žiemos gali stiprėti, būti laipsniu ar kitu šiltesnės, bet principas yra šiltų žiemų dažnėjimas. Pasitaikė, kai vidutinė mėnesio temperatūra viršijo normą kokiu laipsniu. Žvelgiant į šimtmečio žiemas, šalčiausių būta paskutiniais dešimtmečiais. Yra buvę, kad vienas mėnuo žiemą pasitaikė šiltas, užtat kitas būdavo normaliai žiemiškas. Tačiau nėra buvę, kad abu žiemos mėnesiai, gruodis ir sausis, būtų tokie šilti“, – aiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas.

Meteorologai skelbia, kad praėję 2019-ieji buvo šilčiausi metai Lietuvoje nuo tada, kai imta stebėti aplinkos temperatūrą. Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,8 laipsnio šilumos. Per pastarąjį dešimtmetį temperatūra pakilo beveik 2 laipsniais.

Koks bus vasaris, prognozuoti sunku, tačiau didžiausia tikimybė, anot klimatologo, jog artimiausias keturias savaites dienos bus tikrai šiltesnės nei įprasta. Temperatūros stulpelis nekris žemiau 0 laispnių. Ar sulauksime šalnų? „Tam nereikia šalčio. Šaltų dienų sulaukti tikrai galime. Visai nesulaukti žiemos, tai būtų tikra anomalija. To dar nėra buvę niekada, kad visi žiemos mėnesiai būtų tokie šilti ir taip smarkiai. Gruodis jau buvo labai šiltas, o sausis jau anomalus…“ – kalbėjo dr. D. Valiukas.

Viktorija SKUTULIENĖ