Galvos skausmo ABC: vaistininkas atskleidė, kaip sau padėti

Galvos skausmą tikriausiai yra patyręs kiekvienas, mat šis simptomas gali būti jaučiamas tiek susirgus ar pavargus, tiek patiriant stresą ar net paprasčiausiai geriant per mažai vandens. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininko Deimanto Auškalnio, dažnas žmogus galvos skausmo nevertina kaip rimto organizmo signalo ir nesigilina į jį sukėlusias priežastis. Tačiau skaudant galvą, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į skausmo malšinimą, bet ir į tai, kas už jo gali slypėti – kai kuriais atvejais tai gali būti ir rimti sveikatos sutrikimai.

Įtakos turi ir kasdieniai įpročiai

Vaistininkas pasakoja, kad šiuo metu yra skaičiuojama daugiau nei 200 skirtingų galvos skausmo formų, o žmogus dažnai pats įtaria, kodėl toks negalavimas užklumpa. Galvą gali skaudėti jei yra įtemptas laikotarpis, išsibalansavęs darbo ir poilsio režimas, prastas miegas, per mažai išgerta vandens, pavargus akims, sergant nuotaikų ar nerimo sutrikimais, taip pat prasidedant sinusitui, peršalimui ar gripui. Galvos skausmas gali atsirasti ir pakilus kraujospūdžiui, todėl suabejojus dėl priežasties, naudinga jį pasitikrinti, o tai nemokamai padaryti galima ir vaistinėje.

Pajutus galvos skausmą, pirmasis žingsnis turėtų būti mažais gurkšneliais, neskubant, išgerti dvi vandens stiklines, gerai išvėdinti patalpą ar trumpam laikui išeiti į lauką ir ritmingai bei giliai pakvėpuoti. Padėti gali ir smilkinių bei skalpo pagrindo masažas ar ant galvos bei sprando uždėtas šaltas kompresas. Galvos skausmui užklupus vakare ar darbo savaitės pabaigoje, vertėtų skirti laiko poilsiui ir užsiimti mėgstama veikla, atsipalaiduoti šiltoje vonioje, pasistengti anksčiau nueiti miegoti.

„Nors galvos skausmas įprastai yra laikomas lengvai įveikiamu sveikatos sutrikimu, nei vienu atveju nereikėtų jo ignoruoti. Jei kasdienių įpročių pokyčių nebepakanka, o skausmas trunka ilgai ir kartojasi net keletą kartų per savaitę, vertėtų pasikalbėti su vaistininku ar šeimos gydytoju. Galbūt nepastebite šalia vyraujančių simptomų, kurie signalizuoja apie tam tikrų maistinių medžiagų trūkumą, o gal galvos skausmas įspėja apie rimtesnius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, migreną“, – įvardija vaistininkas D. Auškalnis.

Svarbu sąmoningumas

Vaistininkas pastebi, kad galvos skausmas dažniausiai būna malšinamas analgetikais, kurių veiklioji medžiaga gali būti paracetamolis, aspirinas ar ibuprofenas. Yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie lygina šių veikliųjų medžiagų efektyvumą, tačiau D. Auškalnis patikina, jog vadovaujantis praktika, kas vienam veiksmingai padėjo, kitam gali būti visiškai neefektyvu, todėl į galvos skausmą ir jo malšinimą reikėtų žvelgti individualiai.

„Pirmo pasirinkimo vaistas nuo galvos skausmo yra paracetamolio turintys vaistai. Svarbu  žinoti, kad paracetomolio negalima per parą suvartoti daugiau nei 4 g. Jei yra alergija šiai veikliajai medžiagai, verčiau rinktis ibuprofeną, kurio didžiausia paros dozė 1200 mg vyresniems kaip 12 metų žmonėms. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad paracetamolio būna ir vaistuose nuo peršalimo, todėl jeigu susirgus pradeda skaudėti galvą, nereikėtų pamiršti paskaičiuoti, kiek miligramų suvartojame ir neviršyti paros normos“, – akcentuoja vaistininkas D. Auškalnis.

Anot jo, malšinant skausmą nereceptiniais vaistais, pagrindinė taisyklė – neviršyti gydytojo ar vaistininko rekomenduojamos dozės. Vaistų dozavimas yra individualus, priklauso nuo amžiaus, svorio, kepenų ir inkstų būklės, gretutinių ligų arba kitų vartojamų vaistų. Jeigu galvos skausmas yra lydintis ligos (pavyzdžiui, sinusito, peršalimo ar kitos) simptomas, pirmiausia reikėtų gydyti ligą, ją įveikus sumažės ir skausmas. Antrinis galvos skausmas taip pat gali būti malšinamas analgetikais.

Į ką atkreipti dėmesį?

Pasak vaistininko D. Auškalnio, įtariant migreną ir norint pagerinti gyvenimo kokybę, reikia ne tik kreiptis į gydytojus dėl specialių ištyrimų bei vaistų šiai būklei kontroliuoti, bet ir keisti gyvenimo būdą, valdyti patiriamą stresą, vengti alkoholio, kofeino, nikotino turinčių produktų. D. Auškalnis taip pat įvardija, kad kiekvienam žmogui migrenos epizodą gali išprovokuoti skirtingi veiksniai ir padėti skirtingos priemonės, todėl vieniems gali pakakti poilsio, o kitiems prireiks vaistų.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad jaučiant galvos skausmą pagelbėti gali ir tinkamų maisto papildų vartojimas. Pavyzdžiui, susiduriant su migrena, naudos gali duoti vitaminas B2, kofermentas Q10, magnis. Manoma, kad dėl savo poveikio nervų sistemai ir raumenims, magnis gali skatinti atsipalaidavimą, pagerinti miegą. Negana to, kai kuriuose tyrimuose atsispindi ir tai, jog migrena neretai pasireiškia būtent tiems žmonėms, kurie turi magnio deficitą. Tačiau įprastai greito palengvėjimo tikėtis nereikėtų: maisto papildus reikia vartoti kursais, kurių vienas dažniausiai trunka porą mėnesių“, – sako vaistininkas.

D. Auškalnis pabrėžia, kad jei užklupus galvos skausmui kartu atsiranda ir pykinimas, vėmimas, pakyla aukšta temperatūra – 38 laipsniai ir daugiau, išryškėja odos bėrimai ar jaučiamas sprando sustingimas, būtina nedelsiant kreiptis į greitosios pagalbos tarnybą.