Galvos skausmas – šių dienų rykštė: vaistininkas atskleidė, ką darome ne taip

Galvos skausmas – dažnas simptomas, jaučiamas sunegalavus, pavargus, patiriant stresą ar net paprasčiausiai kurį laiką pamiršus išgerti vandens. Vaistinių tinklo „Camelia" vaistininkas Deimantas Auškalnis sako, kad dažnas žmogus yra linkęs galvos skausmo nevertinti kaip įspėjamojo organizmo signalo, o paprasčiausiai išgerti greitai šį nemalonumą pašalinsiančią tabletę. Vaistininkas pabrėžia, kad tiesa, jog skausmo kentėti nereikėtų, tačiau simptomui kartojantis, labai svarbu identifikuoti jo priežastis – iš pirmo žvilgsnio įprastas skausmas gali įspėti ir apie rimtus sveikatos sutrikimus.

„Šiuo metu yra žinoma daugiau nei 200 skirtingų galvos skausmo formų, tad neabejoju, kad kažkurią patirti teko praktiškai kiekvienam. Dažnai patys žinome, kodėl toks negalavimas užklumpa – galbūt šiuo metu yra įtemptas laikotarpis, išsibalansavęs darbo ir poilsio režimas, prastas miegas, per mažai išgerta vandens ar suvartota maisto, o gal jaučiame artėjantį peršalimą.

Galvą gali skaudėti dėl kitų ligų, tokių kaip sinusitas, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, akių įtampa, depresija. Rečiau, tačiau pasitaiko, kad šis simptomas tampa šalutiniu poveikiu dėl tam tikrų ilgai vartojamų vaistų, taip pat gali kilti atsiradus temporaliniam artritui, trišakio nervo neuralgijai ar kitoms nervų sistemoms ligoms. Galvos skausmas gali atsirasti ir pakilus kraujospūdžiui, todėl suabejojus dėl priežasties, naudinga jį pasitikrinti, o tai nemokamai padaryti galima ir vaistinėje", – vardija D. Auškalnis.

Neviršyti paros normos

Galvos skausmas dažniausiai malšinamas analgetikais, kurių veiklioji medžiaga gali būti paracetamolis, acetilsalicilo rūgštis ar ibuprofenas. Yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie lygina šių veikliųjų medžiagų efektyvumą, tačiau farmacijos ekspertas patikina, jog vadovaujantis praktika, kas vienam veiksmingai padėjo, kitam gali būti visiškai neefektyvu.

Anot jo, malšinant skausmą nereceptiniais vaistais, pagrindinė taisyklė – neviršyti gydytojo ar vaistininko rekomenduojamos dozės. Vaistų dozavimas yra individualus, priklauso nuo amžiaus, svorio, kepenų ir inkstų būklės, gretutinių ligų arba kitų vartojamų vaistų.

„Pirmo pasirinkimo vaistas nuo galvos skausmo yra paracetamolio turintys vaistai. Svarbu  žinoti, kad paracetomolio negalima per parą suvartoti daugiau nei 4 g. Jei yra alergija šiai veikliajai medžiagai, verčiau rinktis ibuprofeną, kurio didžiausia paros dozė 1200 mg vyresniems kaip 12 metų žmonėms. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad paracetamolio būna ir vaistuose nuo peršalimo, todėl jeigu susirgus pradeda skaudėti galvą, nereikėtų pamiršti paskaičiuoti, kiek miligramų suvartojame ir neviršyti paros normos", – akcentuoja vaistininkas.

Jeigu galvos skausmas yra lydintis ligos (pavyzdžiui, sinusito, peršalimo ar kitos) simptomas, pirmiausia reikėtų gydyti ligą, ją įveikus sumažės ir skausmas. Antrinis galvos skausmas taip pat gali būti malšinamas analgetikais.

Kasdienių įpročių svarba

Anot „Camelia" vaistininko D. Auškalnio, neretai galvos skausmas primena, kad nepakankamai geriate vandens ar organizmui trūksta deguonies. Pajutus galvos skausmą, pirmiausia rekomenduojama mažais gurkšneliais, neskubant, išgerti dvi vandens stiklines, gerai išvėdinti patalpą ar trumpam laikui išeiti į lauką ir ritmingai bei giliai pakvėpuoti.

Padėti gali ir smilkinių bei skalpo pagrindo masažas ar ant galvos bei sprando uždėtas šaltas kompresas. Šios priemonė padeda stimuliuoti nervų galūnes. Vaistininkas pastebi, kad galvos skausmui užklupus vakare ar darbo savaitės pabaigoje, vertėtų skirti laiko poilsiui ir užsiimti mėgstama veikla, atsipalaiduoti šiltoje vonioje, pasistengti anksčiau nueiti miegoti.

„Nors galvos skausmas įprastai yra laikomas lengvai įveikiamu sveikatos sutrikimu, nei vienu atveju nereikėtų jo ignoruoti. Jei kasdienių įpročių pokyčių ar nebepakanka, o skausmas trunka ilgai ir kartojasi net keletą kartų per savaitę, vertėtų pasikalbėti su vaistininku ar šeimos gydytoju. Galbūt nepastebite šalia vyraujančių simptomų, kurie signalizuoja apie tam tikrų maistinių medžiagų trūkumą, o gal galvos skausmas įspėja apie rimtesnius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, migreną", – įvardija D. Auškalnis.

Migrena vargina vis daugiau žmonių

Statistika rodo, kad migrena paveikia net 1 milijardą pasaulio gyventojų, taip pat šio pirminio galvos skausmo sutrikimo paveikiamų žmonių skaičius kasmet vis auga. Migrenos epizodo metu skausmas užplūstą vieną galvos pusę, jaučiamas pulsavimas, gali skaudėti akis, pykinti. Kai kuriems žmonėms pakinta ir regimas vaizdas, atsiranda švytėjimas aplink objektus, dar vadinamas „aura".

„Migrenos epizodai vienus ištinka vos vieną ar du kartus per metus, tačiau kai kuriems žmonėms itin stiprūs galvos skausmai gali kartotis net keletą kartų per mėnesį. Tai viena labiausiai gyvenimo kokybę pakeičiančių būklių, kadangi tomis dienomis, kada žmogų kankina migrena, dažniausiai yra bene neįmanoma būti produktyviam, o skausmo paaštrėjimą gali sukelti bene kiekvienas garsas, šviesa, aitresnis kvapas ar net paprasčiausias lipimas laiptais", – pažymi vaistininkas.

Pasak jo, įtariant migreną ir norint pagerinti gyvenimo kokybę, reikia ne tik kreiptis į gydytojus dėl specialių ištyrimų bei receptinių vaistų šiai būklei kontroliuoti, bet ir keisti gyvenimo būdą, valdyti patiriamą stresą, vengti alkoholio, kofeino, nikotino turinčių produktų. Pagelbėti gali ir tinkamų maisto papildų vartojimas: moksliniai tyrimai rodo, kad gydant migreną, naudos gali duoti vitamino B2, magnio, kofermento Q10 vartojimas. Tačiau, D. Auškalnis pabrėžia, jog greito palengvėjimo tikėtis nereikėtų: maisto papildus reikia vartoti kursais, kurių vienas dažniausiai trunka porą mėnesių.

Visgi, jei užklupus galvos skausmui, kartu atsiranda ir pykinimas, vėmimas, pakyla aukšta temperatūra (38 laipsniai ir daugiau), išryškėja odos bėrimai ar jaučiamas sprando sustingimas, būtina nedelsiant kreiptis į greitosios pagalbos tarnybą.