Galimybių paso reikalavimas žalos pridarė

Praėjo jau pustrečio mėnesio, kai nueiti į kai kurias parduotuves tapo privilegija. Vieniems pikta, kiti susitaikė, treti nesuka galvos. O kaip sekasi Pasvalio verslui? Kaip keitėsi įvairių mūsų miesto prekyviečių ritmas nuo tada, kai rugsėjo 13 dieną daugelyje vietų tapo privalomas galimybių pasas?

„Norfos“ pardavimai smuko ketvirtadaliu 

UAB „Norfos mažmena“ atstovas spaudai Darius Ryliškis informavo, jog Pasvalio „Norfa“ patiria panašias pasekmes, kaip ir šio tinklo parduotuvės visoje šalyje. Ėmus tikrinti galimybių pasą, apyvarta krito maždaug ketvirtadaliu. Žmonės reiškia ir nepasitenkinimą. Psichologiškai sunkiau dirbti tapo ir darbuotojams, atliekantiems patikrą. Pasitaiko vienetinių incidentų – piktinasi ir dokumento neturintys žmonės, ir jį turintys. 

„Tokią priemonę vertiname neigiamai. Išeina taip, kad didesniuose prekybos centruose žmonių būna mažai, o mažesnėse parduotuvėse – grūstys. Skirtumas – maždaug pustrečio karto“, – nelogišką pandemijos valdymą komentuoja D. Ryliškis.

„Lizėja“ džiaugiasi – įsivyravo ramybė 

„Dabar visi – apsipratę, galimybių pasą parodo noriai. Būna, kad tą pačią dieną ateina antrąkart ir sako – aš jau rodžiau“, – šypsodamasi sako „Lizėjos“ vedėja Lina Gurskienė. 

Pirmomis savaitėmis nuo rugsėjo 13-osios žmonių srautas buvo šiek tiek mažesnis, bet paskui grįžo į savas vėžes. „Kanceliarinių reikmenų gausiai ateina gimnazistai. Prekių reikia, vaikams į mokyklą reikia“, – svarsto UAB „Lizėja“ atstovė. Tad pardavimai ženkliai nesumažėjo.

Pradžioje nepatenkintų klientų buvo, bet jau nuo lapkričio aistros aprimo. 

Didelių sunkumų L. Gurskienė neišskyrė: „Viskas – gan tvarkingai. Susidėliojome darbus. Vienas žmogus yra įpareigotas tikrinti galimybių pasą, nors turi ir kitų darbų.“ Žmonės stabdomi tarpduryje, įeinant į „Lizėją“, kurioje įsikūręs ir kompiuterių bei dviračių ir jų detalių salonas. 

Parduotuvės gyvenimą galimybių paso reikalavimas, žinoma, pakeitė. Būna, žmonės pamiršta, grįžta į automobilį pasiimti reikalingo dokumento. „Jo prašome tikrai labai sąžiningai. Bijome ir patikrinimų“, – sako vedėja. Tiesa, reidų dar nebuvo – tik karantino pradžioje policijos pareigūnai tikrino, ar tinkamai išplanuotas įėjimas ir kita. 

„Dabar, – sako L. Gurskienė, – net paprasčiau. Visada prašydavome dezinfekuotis rankas. Buvo daug bambančių. O dabar, kai reikia sustoti ir parodyti galimybių pasą, viskas – savaime.“

Pasvalio „Pepco“ neigiamo poveikio pajusti nespėjo 

UAB „Pepco Lietuva“ srities vadovė Sandra Būtautė ir Pasvalio parduotuvės vadovė Justina Vaiginienė džiaugėsi, kad Pasvalio PEPCO yra labai geroje strateginėje vietoje, tad gausus klientų srautas jaučiamas nuolatos. „Mūsų klientai nėra tik Pasvalio gyventojai, pirkėjai atvyksta iš kitų rajonų, miestelių, kaimelių. Taip pat pastebėjome nemažai Latvijos pirkėjų, kuomet pas kaimynus buvo įvesta komendanto valanda, sulaukiame nemažai svečių ir iš Baltarusijos, kurie labai džiaugiasi prekių kainomis.“ O ir be galimybių pasų tikrinimo dirbta tik keturias dienas – parduotuvė mieste atsidarė kaip tik prieš reikalavimo įvedimą.

Kalbant apie patirtus sunkumus, susijusius su galimybių paso tikrinimu, prekybos tinklo atstovės sako: „Mes susiduriame su įvairiais klientais, kaip ir dauguma parduotuvių šiuo metu. Būna ir piktai nusiteikusių, bet dauguma ateina galimybių pasą pasiruošę iš anksto. Tai, kad sulaukiame piktesnių klientų, vertiname normaliai, matome, kad žmonės pavargę nuo esamos situacijos, nežinomybės, kasdienių pokyčių, ir savo nepasitenkinimą kartais išlieja mums.“ 

Kadangi parduotuvė atsidarė labai panašiu metu, kuomet įvestas GP tikrinimo reikalavimas, sunku šios priemonės poveikį komentuoti: „Klientų srautas pas mus tikrai didelis, pardavimų krepšelis vienas iš aukščiausių regione, tad prekyba yra džiuginanti. Nejaučiame, kad tai būtų mus paveikę labai neigiamai, nes negalime palyginti su ankstesniu laikotarpiu.“ 

Nusipirkti drabužių ateina daug mažiau žmonių 

Dėvėtų rūbų parduotuvės „Drapanėlė“, įsikūrusios Vilniaus g. 4, pardavėjai Zitai Virbickienei tenka vienu metu ir prižiūrėti patalpą, ir tikrinti galimybių pasus. Tai rūšiuok rūbus viename gale parduotuvės, tai lėk prie durų žiūrėti, ar ateinantis klientas turi reikiamą dokumentą. 

„Pasikeitė viskas, – sako moteris. – Ypač jaučiasi, kad sumažėjo žmonių srautas.“ Klientų nuo rugsėjo 13-osios sumažėjo mažne perpus. 

O ateinančių klientų reakcijos – įvairios. Būna, supyksta. „Bet ką aš padarysiu?.. Ne pati tokį įstatymą įvedžiau“, – tad tenka susitaikyti. Būna, žmonės pamiršta dokumentą pasiimti, nors daugiausia klientai jau įpratę prie tokios situacijos. 

Verslininkės nepalieka žmonių likimo valiai – yra tekę prekiauti ir „ant gatvės“. Būna, ateina jau žinodami, ką jiems reikia nusipirkti, nors galimybių paso neturi. Kad nepažeistų taisyklių, tereikia išnešti daiktą į lauką, ir atsiskaityti. „O ką darysi?“ – retoriškai klausia pardavėja. Juk sprendimų ieškoti reikia. „Ką nors vis tiek sugalvosim“, – su viltimi į ateitį žvelgia Zita.

„Pasvalio picerija“ piktinasi: pastarieji mėnesiai – tikra betvarkė 

O kaip keitėsi maitinimo įstaigų gyvenimas? Tarkime, Vytauto Didžiojo aikštėje įsikūrusios Egidijaus Malinausko IĮ „Pasvalio picerija“ vadovas informavo, jog pardavimai sumažėjo ženkliai – maždaug 30 %. O maisto užsakymai į namus to neatperka. 

Prievolė tikrinti galimybių pasą įnešė nepageidaujamos sumaišties. Picerijos darbuotojai privalo paklausti kliento, ar šis turįs galimybių pasą, tačiau neprivalo tikrinti asmens dokumento. O GP variantų, kuriuos žmonės rodo – visa galybė: eletroninis, popierinis, europinis, fotografuotas… Belieka klientu pasitikėti. 

Be to, situacijos nepalengvins ir gruodžio 28 dieną įsigaliosiantis reikalavimas galimybių pasą turėti vaikams nuo 12 metų. Tarkime, kas atskirs, ar vaikas – jau dvylikametis ar jaunesnis? 

Pasvaliečiams gerai žinoma picerija yra kavinių tinklo „Biržų pica“ filialas. Šiam verslui – jau dvi dešimtys metų. Ir per visą šį laiką taip suvelta viskas dar niekada nebuvo – pripažino E. Malinauskas. Reikalavimai nuolat kaitaliojami, reikia spėti net tik į juos reaguoti, bet ir interpretuoti. Pasiekia ir klientų skundai. Neigiamai tokią pandemijos valdymo priemonę vertinantis verslininkas atvirai vadina padėtį „jovalu“.