Galimybių pasas – šansas Lietuvos verslui atsitiesti ar papildoma našta?

Gegužės 24 d. Lietuvoje įsigaliojo Galimybių pasas, kuris leido verslams dirbti didesniu pajėgumu, o vartotojams naudotis platesniu paslaugų ratu. Praktika rodo, kad kol kas tiek įmonės, tiek vartotojai vangiai naudojasi Galimybių paso privalumais: verslo atstovai teigia, kad nenori diskriminuoti vartotojų, o patys vartotojai taip pat neskuba pasinaudoti galimybe, pavyzdžiui, pavalgyti ne lauke, bet viduje.

Visgi, neskubėčiau nurašyti Galimybių paso idėjos – nors šis mechanizmas turi trūkumų, tačiau apginant šią koncepciją, galima panaudoti tuos pačius argumentus, kaip ir vakcinų nuo Covid viruso atžvilgiu. Manau, kad galimybių paso privalumai atsveria jo trūkumus.

Pagrindinis Galimybių paso privalumas yra galimybė sparčiau užsukti Lietuvos ekonomikos atsigavimą – ypač tuose sektoriuose, kurių veikla lieka apribota ir kur įmonėms labiausiai reikia naujų pardavimų bei naujų vartotojų. Galimybių pasas iš tiesų gali suteikti didelį impulslą, pavyzdžiui, restoranų bei kavinių verslui, ir tai galima nesunkiai pagrįsti skaičiais. Lietuvos banko duomenys rodo, kad šiuo metu Lietuvos gyventojų indėliai (santaupos) bankuose jau siekia 18,6 mlrd. EUR, ir tai yra šio rodiklio istorinis maksimumas. Palyginti su Covid pandemijos pradžia, Lietuvos gyventojų santaupos bankuose išaugo kiek daugiau nei penktadaliu, arba +3.3 mlrd. EUR. Tai reiškia, kad Lietuvos vartotojai turi finansinių išteklių vartojimui – tereikia švelnesnio karantino režimo, ir vartojimo apsukos Lietuvoje padidės. Galimybių pasas ir yra tas laisvesnis karantino režimas, kurio viso troškome žiemą.

Kitas svarbus aspektas – Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad pastaruoju metu sparčiai gerėja Lietuvos vartotojų lūkesčiai. Pavyzdžiui, 2021 m. balandį Lietuvos gyventojų nuotaikos jau buvo teigiamos ir pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį pusmetį. Bet svarbiausia – Lietuvos gyventojai yra vis labiau linkę pirkti stambesnius pirkinius.

Rekordinės Lietuvos vartotojų santaupos, gerėjančios Lietuvos vartotojų nuotaikos ir augantis gyventojų noras leisti pinigus aiškiai rodo, kad Lietuvoje yra įmanomas V formos vartojimo atsigavimas – bet tam reikia švelnesio karantino režimo. Galimybių pasas gali tapti V formos vartojimo atsigavimo katalizatoriumi – tik valdžios atstovams galbūt reikėtų aktyviau komunikuoti verslui ir vartotojams apie Galimybių paso privalumus ir naudą.

Galų gale, reikėtų akcentuoti ir dar vieną svarbų aspektą. Oficialūs Lietuvos valdžios institucijų skaičiai rodo, kad šiuo metu Lietuvoje 527 tūkst. gyventojų jau yra paskiepyti pagal visą vakcinacijos schemą. Tai reiškia, kad pusė milijono vartotojų gali naudotis visais gyvenimo be karantino ribojimų privalumais – turint omenyje visą Lietuvos populiacijos dydį, tai yra tikrai gera bazė spartesniam vartojimo atsigavimui.

Tačiau mano nuomone, aktyviau komunikuoti apie Galimybių paso privalumus turėtų ne tik valdžios atstovai, bet ir pats verslas. Tie verslai, kurie aktyviau skelbs apie vartotojų su Galimybiu pasu priėmimą, ilgainiui gali įgyti konkurencinį pranašumą prieš tas įmones, kurios vangiai apie tai kominukuoja.

Apibendrinant, vertinant Galimybių paso konceptą, galima tik dar kartą pakartoti tai, ką rašiau straipsnio pradžioje. Galimybių paso privalumai yra didesni nei Galimybių paso žala.

Dainius Vaičikonis, „Finpro” vadovas