Galimų koalicijos partnerių politinės ietys – viešoje erdvėje

Nors dar ir neoficialiai, tačiau ryškėjant naujos Alytaus miesto valdančiosios daugumos kontūrams, niekaip nesibaigia galbūt būsimų koalicijos partnerių – Sigito Leonavičiaus ir Šarūno Klėgerio – pliekimaisi viešoje erdvėje. Ar sudėjus parašus ant koalicijos sutarties kas nors pasikeis? Ar sugebės politine meile vieni kitiems nespinduliuojantys politikai kritikos ir pykčių strėles palikti užribyje? O gal naujoji valdančioji dauguma vėl bus tokia pat trapi ir netvirta? Į visus šiuo klausimus, turbūt atsakyti gali tik laikas.

„Netoleruoju tokios meilės sau“

Pastaruoju metu S. Leonavičius kritikos strėlių už esą savanorystės sąskaita Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje pandemijos metu politinių dividendų siekimą negaili tiek konservatoriui Š. Klėgeriui, tiek socialdemokratei Alytaus miesto vicemerei Jurgitai Šukevičienei. Pastaroji politikė niekaip nereaguoja į jos atžvilgiu svaidomą kritiką, o Š. Klėgeris vis atsimušinėja.

„Kalbant apie mano viešai sakomą kritiką, aš negaliu tylėti, kai matau, kaip jauni politikai daro klaidas. Galiu patikinti, kad iš mano pusės nėra jokių nusiteikimų. Tiek Š. Klėgeris, tiek J. Šukevičienė man imponuoja kaip jauni žmonės. Taip, savanorystė yra geras dalykas, daugybė žmonių daro tokius darbus. Nepaisant to, yra tam tikrų skirtumų, kai savanorystei ryžtasi aukštų pareigų neužimantys žmonės, bet kokio rango politikai ir valdantieji politikai. Gerai, kad politikai eina savanoriauti, tačiau, mano požiūriu, pirmiausia jie turėtų labai gerai atlikti pirmaeiles savo pareigas. Kažkaip neįsivaizduoju, kad gerbiama Ingrida Šimonytė galėtų į rankas imti kastuvą ir kasti sniegą prie katedros. Ji kaip ministrė pirmininkė turėtų vadovauti 24 val. per parą. Kitas niuansas, kai politikas savanoriauja ir rodo tik save iš priekio, iš užpakalio, ir net pažastį. Tai mane vemt verčia, tiesiog 220 nukerta. Netoleruoju tokios meilės sau. Tokia buvo mano emocija, kuri nereiškia jokio ilgalaikio pykčio. Žavėčiausi, jeigu šie du politikai pastebėtų gydytojus, slaugytojas, kitą personalą. Mūsų taryboje yra trys medikai. Jie apie save nesireklamuoja, nors dirba labai sunkų darbą“, – žodžių į vatą nevyniojo S. Leonavičius.

Duoti žodžio dėl darbo koalicijoje neskuba

Jis patikino, kad net dirbdamas valdančiojoje daugumoje, nežada nieko liaupsinti vien todėl, kad priklauso koalicijai. „Kol būsiu gyvas, kritikos kitiems nevengsiu ir pats sau ją priimu, jeigu yra konstruktyvi, be įžeidimų. O jeigu žmonės labai jautrūs kritikai, tai jiems reikia eiti pas psichiatrus. Kritikuoju ir savus, ir svetimus. Toks mano charakteris.“

Tiesa, S. Leonavičius duoti žodžio dėl dalyvavimo valdančioje daugumoje vis tik neskuba, esą viskas priklausys nuo to, kokiu principu bus suformuotas biudžeto projektas – esą jeigu biudžeto eilutėse atsispindės, jog mylimi visi vienodai, tada daugumoje tikrai bus, tačiau jeigu matys, kad yra išskirtinių grupių, tada to daryti nė neketina. Politikas pridūrė, kad nė vienas iš trijų frakcijos atstovų jokių postų nereikalauja.

„Metus laiko stebime vidinius konfliktus, mūsų trijulė į juos niekada nesivėlė, o stengėsi gesinti. Jeigu valdančiosios daugumos jaunimas turės noro ieškoti sprendimų ir prisiimti atsakomybę, tai mes būsim daugumoje. Jau du metus galėjom tą daryti, tačiau laukėm, kol vaikai atsižais ir pradės dirbti“, – sakė politikas.

Savanorystė – ne dėl dividendų

Panašu, kad Š. Klėgeris nė neketina ignoruoti kolegos S. Leonavičiaus aštrių pasisakymų tiek šia, tiek kitomis temomis ir vis atsikerta. Pasak jo, juk negalima leisti nuolat savęs maišyti su purvais.

„Aš tikrai nelaikau užanty akmens kolegos S. Leonavičiaus atžvilgiu ir neturiu jokių išankstinių nuostatų. Tai įvairiaspalvė asmenybė, kuri dar nuo praėjusios kadencijos jokiam dariny tvariai nebuvo. Jo nuomonė linkusi dažnai keistis. Jis išreiškia savo nuomonę, o aš jam dažnai oponuoju. Mūsų savanorystės tikslas buvo parodyti pavyzdį ir pritraukti kuo daugiau savanorių. Tą reikia daryti jau dabar, o ne tada, kai užlūš sveikatos sistema. Džiaugiuosi, kad po mūsų savanorystės viešinimo, savanorių skaičius išaugo ženkliai ir atsitikus nenumatytam atvejui sveikatos apsaugos sistemoje, jie jau bus pasiruošę padėti“, – kalbėjo Š. Klėgeris.

Pasiteiravus, ar jis tiki, kad būnant kartu valdančiojoje daugumoje, jiems abiem vis tik pavyks darniai dirbti kartu,  Š. Klėgeris tikino, kad šiame besiformuojančiame darinyje S. Leonavičius nėra svarbiausias, juolab kad kitų jo dviejų frakcijos kolegų  nuomonės nuo frakcijos vadovo skiriasi.

Nėra postų – nėra atsakomybės

„Mane labiau neramina kiti dariniai, kurie garsiai šaukia, kad ne postai, o darbai svarbiausi, tačiau juk jeigu nėra postų, nėra darbų ir atsakomybės. Kol kas kolegoms deleguoti asmenis iš savo darinių, pakankamai sunkiai sekasi, o atsakomybės nenori prisiimti“ – tvirtino politikas.

Politiniuose užkulisiuose netyla kalbos apie tai, kad net iš naujo planuojama valdančioji dauguma, ko gero, vėl bus trumpalaikė, vos patvirtinus biudžetą, vėl ims byrėti.

Pasiteiravus, kaip tokius teiginius vertina pats Š. Klėgeris, jis tik pasikartojo tai, ką yra sakęs per koalicijos posėdžius: „Turbūt taip yra todėl, kad labai sunku ištiesinti tai, kas buvo kreivai pradėta. Socialdemokratų noras užimti daugiau pozicijų negu leidžia mandatų skaičius taryboje, veda į disbalansą. Tai elementari matematika. Viskas judės į priekį tik tada, kai bus balansas tarp politinių jėgų. O aš galiu kalbėti tik už savo frakciją ir partijos kolegas. Kiek leidžia mūsų turima politinė jėga, stengiamės vykdyti savo programą ir darbus, kad turėtume ką pasakyti savo rinkėjams, kurie mumis pasitikėjo. Be abejo, sunku tai įgyvendinti, nes kai kurie tarybos nariai iš principo nenori nieko daryti. Viskas priklausys nuo to, kiek meras išmoks pamokų, kad darbas taryboje yra komandinis žaidimas, o ne bandymas viską laikyti savo rankose ir patologinė baimė, kad kažkas gaus daugiau dėmesio. Jeigu pamokos išmoktos nebus, galime laukti tiesioginio valdymo, ko mes su kolegomis nebijome.“

Daugiau Dzūkijos krašto naujienų rasite čia: „Dzūkijos veidas“.