Gaivinama naujo oro uosto statybos idėja

Lietuvos oro uostų koncesijos projektas nėra stabdomas, tačiau svarstoma jį išplėsti, galbūt pastatant visiškai naują oro uostą, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Apie naują oro uostą už Vilniaus ribų dar 2004 metais svajojo tuometinis susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis, tikėjęs, kad jis galėtų atsirasti 2015-2020 metais.

Susisiekimo ministerija ir tris oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai naujas koncesijos galimybes svarsto po to, kai Seimas birželį priėmė naują Koncesijų įstatymą. R. Masiulis sako, kad nuo kitų metų įsigaliosiantis įstatymas atvėrė kur kas platesnes galimybes.

„Proceso tikrai nestabdysime. Koncesija yra tik būdas įgyvendinti vieną ar kitą oro uosto plėtros planą. (...) Naujas įstatymas atveria galimybę ilgesniam laikui skelbti koncesiją ir tokiu būdu daryti didesnį projektą - potencialiai galėtų būti naujo oro uosto statyba“, - BNS sakė susisiekimo ministras, trečiadienį susitikęs su Lietuvos oro uostų valdybos pirmininku Tomu Krakausku ir generaliniu direktoriumi Gediminu Almantu.

Pasak R.Masiulio, kitą savaitę bus galutinai apsispręsta dėl koncesijos projekto išplėtimo, galbūt užsakant naujo oro uosto statybos galimybių studiją.

„Kitą savaitę bus priimtas sprendimas, ar analizuoti naujo oro uosto statybos galimybes. Naujo oro uosto statybos yra didesnis projektas nei esamo renovacija. Lietuvos oro uostai turėtų užsakyti studiją. Šiandien yra per anksti sakyti, tačiau tikrai būtų ilgesnis laikotarpis (koncesijos - BNS) nei 25 metai. Priėmus naują koncesijų įstatymą, atsiranda neribotas laikas koncesijai, ir tai atveria galimybę didesniam projektui“, - kalbėjo R.Masiulis.

Lietuvos oro uostų vadovas Gediminas Almantas BNS teigė, jog pailginus koncesijos laikotarpį nuo 25 metų iki, pavyzdžiui, 35 metų, galima įgyvendinti kur kas didesnį projektą - pastatyti didesnį terminalą Vilniuje arba visiškai naują oro uostą.

„Pagal dabartinį Koncesijų įstatymą išeina daug didesnis projektas negu kad iki šiol buvo svarstytas. Žinutė dabar nėra, kad bus statomas naujas oro uostas. Koncesija dažniausiai trunka 35 metus ir daugiau. Pagrindinė žinutė yra ta, kad mes dabar vertinsime, ką galime padaryti su tokia laiko perspektyva. Kalba eina arba apie daug didesnio terminalo statybą Vilniuje arba kažkokią naują alternatyvą - tai galėtų būti naujas oro uostas. Čia viskas susives į pinigus ir skaičius“, - BNS pasakojo G.Almantas.

Anot G.Almanto, sparčiai auganti aviacijos rinka bei didėjantis keleivių srautas į Lietuvą verčia galvoti, kaip plėsti oro uostų pajėgumus.

„Iš mūsų pusės reikia parodyti tą racionalumą, atsižvelgiant į tas tendencijas, kurios vyksta aviacijos sektoriuje, kur yra labai didelis augimas. Augimas regioniniame kontekste Lietuvos oro uostų yra daug didesnis negu vidurkis. Mes dirbame su 16 proc. augimu, kai vidurkis Europos yra vienženklis. Dėl to nauja alternatyva turi racionalumo, nes mums reikia kalbėti iš karto apie didesnius pajėgumus“, - sakė Lietuvos oro uostų vadovas.

Vilniaus oro uosto vadovas Olfas Martensas balandį BNS sakė, jog kiek praplėstas oro uostas galėtų aptarnauti iki 4,5 mln. keleivių. Pastačius du naujus terminalo priestatus, anot jo, būtų aptarnaujama iki 8 mln., o pastačius visiškai naują terminalą - 10-15 mln. keleivių per metus. Pernai Vilniuje aptarnauta 3,8 mln. žmonių.

Anot G.Almanto, nutarus koncesijos projektą išplėsti, koncesininko konkursas nusikeltų į 2018 metus.

Ministras R.Masiulis negalėjo pasakyti, kas iš užsienio investuotojų jau domėjosi būsima oro uostų koncesija, bet tikino, kad susidomėjimas yra.

„Žinau, kad susidomėjimas koncesija oro uostų yra ir visame pasaulyje susidomėjimas yra. Tikėtina, kad (koncesijos projektas - BNS) būtų perspektyvus“, - sakė ministras.

G.Almantas anksčiau yra minėjęs, kad koncesijos projektu domisi Didžiosios Britanijos, Turkijos, Vokietijos, Ispanijos ir Prancūzijos investuotojai.

Lietuvos oro uostų koncesijos įstatymas priimtas dar pernai birželį - pagal jį koncesijos sutartis truktų iki 25 metų, o koncesininku galėtų būti nacionalinio saugumo interesus atitinkantis investuotojas. Iki šiol parengtame koncesijos projekte numatytos dvi plėtros alternatyvos - Vilniaus oro uosto terminalo plėtra arba naujo terminalo statyba.

Koncesininkas plėtotų visus tris šalies oro uostus - Vilniaus, Kauno ir Palangos, kiekvieno jų valdymas ir plėtra būtų reguliuojama atskirai, o koncesijos pabaigoje valstybė perimtų turtą.

Koncesijos projektą už 2,117 mln. eurų parengė ir Lietuvos oro uostus konsultuoja Olandijos aviacijos, transporto ir turizmo konsultacijų bendrovė „InterVistas Consulting“.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.