Gaisruose dažniau žūsta miestelių ir kaimų gyventojai

Šiemet Lietuvoje kilo 11 tūkst. 153 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 26,9 proc.

Gaisruose žuvo 75 žmonės (2017 m. per tą patį laikotarpį – 93), iš jų 2 vaikai (3), o 153 gyventojai (164) patyrė traumų. Tai mažiausias gaisruose žuvusių žmonių skaičius per 15 metų.

Šalyje kilo 5 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 65 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 23 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 52. Dvidešimt keturi žmonės žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 8 gyventojai Vilniaus mieste), 18 – Kauno (iš jų 8 – Kauno mieste), 8 – Šiaulių, 6 – Utenos, 5 – Panevėžio, po 4 – Tauragės, Marijampolės ir Alytaus, po 1 – Klaipėdos bei Telšių apskrityse.

Gaisruose žuvo 54 vyrai, 19 moterų, o dviejų žmonių tapatybės nenustatytos. Tamsiuoju paros metu (nuo 20 val. vakaro iki 8 val. ryto) gaisruose žuvo 48 gyventojai, t. y. 64 proc. žuvusiųjų. Tragiškiausios mėnesio dienos – 14-oji (žuvo 8 žmonės), 16-oji (žuvo 7 žmonės) ir 19-oji (gaisrai pasiglemžė 6 žmonių gyvybes). Daugiausia gaisrų kilo šeštadienį (1847 gaisrai) ir sekmadienį (1772), o žuvusiųjų – sekmadienį (žuvo 15 gyventojų). Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 60 metų.

Nors šiemet gaisruose žuvusių žmonių skaičius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 19 proc., tačiau, kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, šaltuoju metų sezonu skaudžių nelaimių padaugėja. Praėjusią žiemą gaisruose žuvo 38 gyventojai. Tad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir prašo gyventojų su ugnimi elgtis labai atsargiai: nepalikti be priežiūros besikūrenančios krosnies, įjungtų į elektros tinklą elektrinių šildymo prietaisų, nerūkyti lovoje, nepalikti be priežiūros vienų mažamečių vaikų.

Dvidešimt žmonių žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 15 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 15 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 7 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 5 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų, 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 1 – dėl tyčinės žmogaus veikos (padegimo), 3 – dėl kitų priežasčių. Dar 5 gyventojų žūties priežastys yra tikslinamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 127 gyventojus (iš jų 14 vaikų), 789 gyvūnus, 114 transporto priemonių, 773 pastatus.

Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per vienuolika mėnesių šalyje kyla daugiau kaip 10 tūkst. gaisrų, iš jų 41 proc. – atvirosiose teritorijose. Šiemet atvirosiose teritorijose kilo 4375 gaisrai, arba 39 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 2,6 tūkst. ha. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius išaugo 58,9 proc. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai (54 proc.). Vilniaus apskrityje užgesintas 1691 atvirųjų teritorijų gaisras, Kauno – 628, Šiaulių – 358, Klaipėdos – 346, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.

2476 gaisai (arba 22 proc. visų gaisrų) užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 66 gyventojai, iš jų ir 2 vaikai. Palyginti su pernai, žuvusiųjų čia 19 gyventojų mažiau, tačiau gaisrų padaugėjo 19 proc., daugiausia dėl sausio – kovo mėnesiais degusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose. Be to, 818 kartų degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,3 proc. visų gaisrų), dažniausiai – ūkiniai pastatai (esantys privačiame namų valdos žemės sklype). 1048 kartus liepsnojo transporto priemonės (9,4 proc. visų gaisrų), šiuose gaisruose sugadinta daugiau kaip 700 transporto priemonių, daugiausia – lengvieji automobiliai (daugiau kaip 500 vnt.), 107 gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1 proc.).

Miestuose užgesinti 5422 gaisrai (49 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 5731 (51 proc.). Ugnis sunaikino 313 gyvūnų, 299 pastatus, 256 transporto priemones, 1030 tonų pašarų, 4951 kv. m gyvenamojo ploto ir 8162 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (26,7 proc.), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (17,7 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (10,1 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (6,1 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (5,7 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,0 proc.), neatsargus rūkymas (2,3 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (1,9 proc.). Be to, įregistruota 300 padegimų (2,7 proc.), 95 gaisrai (0,9 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 805 gaisrų (7,2 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 10703 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų atlikta 2,8 proc. daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai 4048 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 3441 kartą talkino kitoms specialiosioms tarnyboms (5,6 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį). 1357 darbus atliko autoavarijose, kur, panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 123 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 49 žuvusiuosius.

488 kartus ugniagesiams teko dirbti vandenyje ir ant ledo (32 proc. daugiau nei pernai). Šių darbų metu jie ištraukė 149 skenduolius, iš jų ir 7 vaikus, be to, išgelbėjo 43 gyventojus. Ugniagesiams 141 kartą teko rinkti gyvsidabrį, 516 kartų likviduoti cheminius incidentus, 541 kartą budėti nukenksminant sprogmenis ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 353 gyventojus, iš jų 35 vaikus.