Gaisro Alytuje gesinimui vadovavęs Algirdas Bautronis: „Man garbė dirbti su šiais vyrais“

Spalio 29 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente vyko Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vidurinės ir aukštesniosios grandies pareigūnų tarnybiniai mokymai. Jų metu buvo apžvelgtas gaisro UAB „Ekologistika“ Alytuje gesinimas, savanorių ugniagesių veiklos organizavimas, saulės elektrinių gesinimo bei hibridinių ir elektros automobilių gesinimo ypatumai, taip pat aktualūs tarnybos veiklos klausimai.

Padėkoti ugniagesiams gelbėtojams už užgesintą Alytaus gaisrą į mokymus atvyko departamento direktorius Saulius Greičius: „Labai ačiū tiems, kurie vedėte vyrus į ugnį ir iš ten išvedėte juos gyvus. Svarbiausia, kad šį gaisrą pavyko maksimaliai greitai užgesinti ir kad neturime sužeistųjų ar žuvusiųjų.“

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius teigė, jog labai svarbu gerinti aukštesniųjų pareigūnų darbo sąlygas. „Jie prisiima didžiausią atsakomybę, darbo krūvius ir dar sulaukia kritikos. Norėčiau, kad būtume vieningi ir palaikytume vieni kitus. Daugelį jūsų pažįstu asmeniškai, žinau jūsų stipriąsias puses. Dėkoju Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovams ir gaisrą gesinusiems aukščiausios grandies pareigūnams, kad viskas buvo atlikta puikiai, kad pastate, kuriame griūtis jau buvo užprogramuota, nežuvo žmonės. Dėkoju visiems ir noriu paprašyti: būkime budrūs ir saugokime save,“ – sakė V. Kerševičius.

Išsamiai apie gaisro UAB „Ekologistika“ gesinimą papasakojo Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Algirdas Bautronis. Jis padėkojo visiems pareigūnams ir darbuotojams, kurie dalyvavo gesinant šį gaisrą. „Džiaugiuosi, kad man teko garbė su tokiais vyrais užgesinti gaisrą, - sakė jis. – Dėkoju Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus budinčios pamainos vyresniajam specialistui Vytautui Nenartavičiui, Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiajam specialistui Sauliui Mockevičiui ir kitiems, vadovavusiems gesinant šį gaisrą, taip pat visiems ugniagesiams gelbėtojams. Sunkiausia buvo pirmoji naktis ir diena. Tie pirmi sprendimai gulė ant šių vyrų pečių ir jie priėmė teisingus sprendimus. Aš didžiuojuosi jais. Ir tokio ugniagesių susiklausymo, kaip šiame gaisre, seniai nebuvau matęs. Dėkoju ir Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantams, kurie atvyko į pagalbą. Jie ėjo, kur reikėjo, darė, ką reikėjo, ir noriai keisdavo vienas kitą. Ačiū ir tiems, kurie rūpinosi mūsų užnugariu. Džiaugiuosi, kad vyrai pasitikėjo mano sprendimais ir kad kiekvienas pateikdavo savo pasiūlymų.“

Pasak A. Bautronio, vien sugriuvęs pastato plotas buvo apie 2 tūkst. hektarų dydžio: „Gaisras buvo išplitęs 3 hektarų plote, o dar 2 hektarus, kuriuose buvo dar daug padangų, išgelbėjome. Vyrai atkirto ugnį, neleido persimesti į patalpas, kuriose buvo sukrautos padangos. Tai buvo didžiausias jų pasiaukojimas. Jau pirmomis gaisro minutėmis buvo tokia liepsna, toks židinys ir kaitra, kad patekti į vidų jau buvo neįmanoma. Gaisro žvalgyboje, ypač temstant ir švintant, mums labai padėjo dronas. Matydami vaizdą galėjome laviruoti gaisrinėmis žarnomis ir reguliuoti čiurkšlių ilgius bei kampus. Juolab kad prie stogo krašto nebuvo įmanoma prieiti per 3-5 metrus, nes ugniagesiai galėjo nuslysti į ugnies židinį. Vyrai dirbo labai atsargiai, bet drąsiai.“

A.Bautronis pasakojo, jog didžiulio pastato brėžinius jiems atnešė buvę „Alytaus medvilnės“ inžinieriai, dabar jau pensininkai, nes pastato savininkas jų negalėjo pateikti.

„Vėliau į pagalbą pasitelkėme keturis ekskavatorius: du žnyplinius, du kaušinius, - sakė tarnybos viršininkas. - Ekskavatorininkus pamokėme dirbti su kvėpavimo aparatais „Drager“. Jie puikiai susitvarkė su šiuo aparatu. Jie iškvėpuodavo po 2-3 balionus. Aš sužavėtas šių žmonių drąsa. Juos pirmiausia ir reikėtų apdovanoti. Vyrai pailsėdavo, išgerdavo arbatos ir vėl prie darbo. Jie vos ne pusę tos patalpos perkasė. Ugniagesiai dirbdavo po 24 valandas. Dieną forsuodavom, o naktį krūvius sumažindavome, leisdavome jiems pailsėti. Keturiems ugniagesiams buvo diagnozuotas išsekimas, vienas ugniagesys prasidrėskė koją. Gerdavome daug vandens, savivaldybės darbuotojai mums atvežė papildų – kalio, magnio. Jėgų reikėjo daug. Gaisre ir mašinos lūždavo, o žmonių sveikata juk ne geležinė.“

Labiausiai A. Bautronis džiaugiasi visos Lietuvos žmonių palaikymu ir padrąsinimu. „Tie gražūs žodžiai ugniagesiams tarsi sparnus pridėjo...“ – sakė jis.

„Šio gaisro likvidavimo darbai nesibaigė, kol ekskavatoriai neperkasė visos sugriuvusios krūvos. Šeštadienį ir sekmadienį mes toliau budėjome gaisravietėje. Kol nebus intensyvaus lietaus, visiškai užbaigti nepavyks, nes degęs plotas yra 30 tūkst. kvadratinių metrų. Vakar rytą į gaisravietę atvyko prezidentas Gitanas Nausėda. Jis padėkojo gaisrą gesinusiems vyrams. Jam šis vaizdas pasirodė apokaliptinis,“ – teigė A. Bautronis.

Alytaus ugniagesiams gesinant gaisrą, jų tarnyboje šeimininkavo Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai. „Jiems budint degė ir padangos, nuo vėjo lūžo medžio šakos, vyrai turėjo ne vieną išvažiavimą, tačiau surado tuos adresus ir buvo laiku. Jie mūsų patalpose dirbo kaip tikri šeimininkai. Bet taip ir turi būti, nes ugniagesiai yra viena didelė šeima.“