G. Surplys tikina iš Kinijos atstovo gavęs viešai neskleidžiamos ir užsienio politikai naudingos informacijos

Opozicijai priklausantys „valstiečiai“ užmezgė kontaktus su Kinijos valdžios atstovais. Šešėlinis užsienio reikalų ministras „valstietis“ Giedrius Surplys pirmadienį susitiko su Kinijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Lietuvoje Qu Baihua. Kaip tikina politikas, susitikimas vyko kinų iniciatyva – kvietimą pokalbio jis gavo elektroniniu paštu.

Kaip ir apie vykusio susitikimo faktą  penktadienį pranešęs „valstiečių“ partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, G. Surplys pozityviai vertina užmegztą kontaktą. Pasak politiko, tai būdas medijuoti. Kita vertus, pažymi „valstietis“, jis susitikimo metu ne tik sužinojo „tikrąsias“ Pekino ir Vilniaus konflikto priežastis, bet kartu gavo ir „Lietuvos užsienio politikai naudingos informacijos“, su kuria yra pasiryžęs pasidalinti. Tiesa, tik diskretiškai ir tik jei to paprašys suinteresuoti kolegos.

„Aš to susitikimo metu išgirdau ir daugiau informacijos, kuri, mano galva, galėtų būti naudinga Lietuvos užsienio politikos formuotojams ir vykdytojams. Bet tos informacijos negaliu skleisti viešai, pasidalinsiu tik su kolegomis, jei jie turės noro“, – Eltai teigė G. Surplys.

„Susitikimas įvyko kinų kvietimu, susitikau su laikinuoju kinų patikėtiniu, kuris liko vadovauti, kai išvyko ambasadorius. Apie šį vizitą iš karto informavau mūsų Užsienio reikalų komiteto pirmininkę, ministrą ir VSD vadovą. Taip visada darau, kai manau, kad tai yra valstybinės svarbos ir jautrūs klausimai“, – tvirtino parlamentaras.

„Mano tikslas yra pabandyti medijuoti. Niekas neprieštarauja, kad mes palaikytume santykius su Taivanu, bet niekas neprieštarauja ir tam, kad neturėtume konfliktų ar užšąlusių santykių su Kinija“, –  pažymėjo jis.

Kaip teigė G. Surplys, susitikimo metu jis siekė sužinoti tikrąsias konflikto priežastis. Ir, konstatavo „valstietis“, Lietuvai pakeitus Taivaniečių atstovybės pavadinimą, būtų galima tikėtis geresnių santykių su Pekinu.

„Mano esminis noras buvo sužinoti iš jų, ar tikrai tai yra tik apie pavadinimą ir ar jo pakeitimas galėtų ką nors keisti. Jų patikinimas buvo, kad tikrai viskas yra tik apie pavadinimą. Atstovybių, kurios veikia kitose pasaulio šalyse, pavadinimais Kinija nėra patenkinta, bet gali tai toleruoti“, –  sakė G. Surplys.

„Patikinta buvo, kad tai tik pavadinimo tema, nes tai raudona linija Pekinui“, – pridūrė jis.

Tiesa, ar Kinijos atstovas Lietuvoje kalbėjo apie Taivaniečių atstovybės pervadinimą į Taipėjaus atstovybę, ar visgi pokalbio metu kalba sukosi apie atstovybės pavadinimo suvienodinimą kinų kalba, politikas negalėjo pasakyti.

„Detaliai apie tai nekalbėjome. Kalbėjome apie tai, ar atstovybės pavadinimo pakeitimas išspręstų konfliktą. Mane patikino, kad tik apie tai kalba“, – sakė G. Surplys, pridurdamas, kad, jo supratimu ir žiniomis, oficiali Lietuvos valdžia su Pekinu nesideri.

„Mano tikslas buvo išklausti kitos pusės, nes, mano žiniomis, derybos su oficialia valdžia nevyksta“, – tikino „valstietis“.

Galiausiai politikas nesiryžo vertinti, ar galima pasitikėti komunistinės Kinijos žodžiu.

„Aš nesiimsiu spręsti ir negaliu to vertinti. Bet kiek aš suprantu, tie dalykai yra išsiaiškinami derybose, yra pasirašomi derybų protokolai“, – sakė G. Surplys.

Politikas taip pat teigė suprantąs, kad vargu ar Lietuvos ir Kinijos santykiai sugrįš į buvusius rėmus per artimiausią dešimtmetį. Visgi, jo teigimu, šiuo metu būtų naudingas ir tam tikras santykių atšilimas.

„Sprendimas, kuris buvo, tai jis buvo tikrai vienašališkas, su niekuo nederintas ir pakankamai ultimatyviai priimtas dėl pavadinimo. Jis padarė taip, kad žmonės neturėjo galimybių tinkamai pasitraukti iš Kinijos rinkos. Aš manau, kad atšilimo laikotarpis duotų laiko mūsų verslininkams persiorientuoti į kitas rinkas“, – sakė „valstietis“

Todėl, tęsė G. Surplys, „valstiečių“ bandymų kalbėtis su komunistine Kinija nereikėtų traktuoti kaip diplomatinės avantiūros, dar labiau jaukiančios Lietuvos užsienio politiką.

„Aš manau, kad opozicijos kalbėjimas demokratinėje valstybėje tikrai neturėtų būti suvokiamas kaip bandymas iškraipyti vieningą užsienio politiką. Kur kas blogiau, kai nesusikalba mūsų Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija“, – teigė G. Surplys.

ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.

Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje diskutuojama, ar reikėtų pakeisti Taivano atstovybės Vilniuje pavadinimą kinų kalba. Apie tai užsimena ir prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, yra įvairių užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pateiktų pasiūlymų, kaip deeskaluoti pašlijusius santykius su Kinija. Visgi, kaip yra pažymėjęs Lietuvos vadovas, Taivaniečių atstovybės pavadinimo anglų, lietuvių ir kinų kalbomis suvienodinimas yra, ko gero, pirmasis žingsnis, kurio būtų galima imtis taisant santykius su Kinija.

ELTA