G. Surplys teigia, kad be aplinkos ministro stringa ir dalis jo darbų

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys teigia, kad ūkininkams kylančias bėdas reikėtų spręsti kartu su aplinkos ministru, o kadangi jis vis dar nepaskirtas, neišeina ir atsakyti į žemės ūkio atstovų lūkesčius.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir G. Surplys antradienį susitiko su Žemės ūkio tarybos atstovais, kurie prašė atkreipti dėmesį į, jų teigimu, itin jautrias problemas: laukinių gyvūnų ūkiams daromą žalą, iš trečiųjų šalių, ypač Rusijos, importuojamus grikius, situaciją pieno sektoriuje ir mokesčių.

Kaip Vyriausybėje teigė G. Surplys, susitikime dalyvavo gamyboje dalyvaujantys žmonės, todėl klausimai tiek pieno, tiek grūdų, tiek daržovių srityse buvo gana aktualūs.

„Aptartos pieno kainos, grūdų įvežimas iš trečiųjų šalių, kiaulių augintojų problemos. Iš tiesų buvo ilgas susitikimas, kurio metu sutarėme, kad per dvi savaites paruošime kartu su Aplinkos ministerija atsakymus, parodysime juos premjerui ir tada siųsime atsakymus žemdirbių asociacijoms“, - kalbėjo G. Surplys.

Pasak jo, labai daug klausimų buvo adresuota būtent Aplinkos ministerijai.

„Labai tikiuosi, kad greitai turėsiu kolegą (iš Aplinkos ministerijos. - ELTA), kuris, bendradarbiaudamas su manimi, galės grįžti prie tų pačių klausimų: laukinių gyvūnų daromos žalos pasėliams, dėl gruntinio vandens apmokestinimo ir dėl šiukšlių surinkimo kainų“, - sakė žemės ūkio ministras.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas prieš susitikimą Eltai sakė, kad valstybės saugomų žvėrių daroma žala ir jos kompensavimas - kone didžiausia problema, kurios esą neišsprendė nė vienas aplinkos ministras.

„Pirmas klausimas yra vilkai. Iš pradžių buvo sutarta, kad bus 90 medžiojamų vilkų, bet paskutinę dieną buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas pakeitė nuomonę ir paskyrė tik 60, ir 30 sumedžioti tose savivaldybėse, kuriose yra daroma daugiausia žalos, o juos sumedžiojus, skirtų ten, kur žalos mažiau. Bet išėjo taip, kad dabar sustabdė visiškai - sumedžioji 30 ir kitų 30 neduoda. Išeina taip, kad niekas nesprendžia, žala yra daroma didžiulė, o savivaldybės pinigų, surenkamų iš medžiotojų už plotus, nepakanka“, - aiškino J. Talmantas.

Jo teigimu, dabar Lietuvoje vilkai per naktį papjauna po 50-70 avių. J. Talmantas įsitikinęs, kad vilkai gali pradėti kelti grėsmę ir žmonėms. Taip pat J. Talmantas atkreipė dėmesį į žąsų, gervių, gulbių, gyvenančių prie vandens telkinių, daromą žalą pasėtiems žieminiams rapsams.

ELTA primena, kad nuo šių metų du kartus padidinti mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus tarifai, taip pat nustatytas kitoks lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymas - 50 proc. lėšų skiriama Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir 50 proc. - savivaldybėms, kurių teritorijoje yra medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiajai programai.

Aplinkos ministerija taip pat siūlo paskirti papildomą 30 vilkų sumedžiojimo limitą daugiausia žalos patyrusioms savivaldybėms. Labiausiai nuo vilkų padarytos žalos nukentėjo Alytaus, Anykščių, Elektrėnų, Ignalinos, Kaišiadorių, Kalvarijos, Šalčininkų, Šilalės, Tauragės, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonų savivaldybės.

Aplinkos ministras K. Navickas pareigas baigė eiti prieš mėnesį. S. Skvernelis prieš tai paskelbė, kad keisdamas tris ministrus - K. Navicką, švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę ir kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson - tikisi, jog nauji ministrai padarys didesnį proveržį atitinkamose srityse.

Premjeras antradienio rytą LRT radijui sakė, kad naujų ministrų kandidatūras į Aplinkos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų vadovų postus jau turi, tačiau kada jos bus atskleistos, nėra žinoma.

ELTA