G. Skaistė: viešojo sektoriaus darbuotojų perkamoji galia kitąmet didės

Viešojo sektoriaus darbuotojams kitais metais numatytas 7–10 proc. atlyginimų augimas, kai infliacijos prognozės svyruoja apie 2 proc., todėl jų perkamoji galia kitais metais tikrai didės, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Infliacija kitiems metams prognozuojama apie 2,9 proc. Taigi, jeigu pajamos auga sparčiau, reiškia perkamoji galia turėtų stiprėti. Pavyzdžiui, pensijų numatytas 12 proc. augimas“, – Eltos laidoje sakė ji.

Savo ruožtu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad algų augimas viešajame sektoriuje kitais metais bus didesnis negu augs ekonomika.

„Matyt, tikslas yra daryti jį patrauklesnį. Supraskime, kad privačiame sektoriuje prognozuojame 7–8 proc. algų augimą kitais metais, o viešajame sektoriuje jis gali būti didesnis. Kadangi iki trečdalio žmonių dirba valstybės sektoriuje, įtraukus švietimą, sveikatą, visą administravimą, tai yra ekonomikos skatinimo dalis.

Taip, infliacijos tempo mažėjimo greitis yra pakankamai spartus. Šioje vietoje tai turėtų virsti didesne tų žmonių perkamąja galia, didesniu vartojimu. Šiuo metu SEB prognozuoja, kad infliacija kitąmet bus 2,8 proc., bet jau sakyčiau, kad kai bus kita peržiūra, didelė tikimybė, kad mažinsime šią prognozę“, – sakė jis.

G. Skaistė dar papasakojo, kad gyventojų pajamų didinimui 2024 metų biudžete yra numatyta 1,7 mlrd. eurų.

„Dalis jų ateina per neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimą, kuris turbūt palies ne tik viešojo sektoriaus darbuotojus, bet taip pat ir visus dirbančiuosius, kurie uždirba iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Jiems reikės mokėti mažiau gyventojų pajamų mokesčio ir dėl to pajamos „į rankas“ bus didesnės. Dar vienas sprendimas – didesnės minimalios mėnesinės algos nustatymas“, – sakė ji.

Kitais metais 20 proc. numatoma didinti NPD – jis sieks 751 eurą. 2024 m. MMA bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).

„Kalbant apie viešojo sektoriaus darbuotojus, ženkliausias pokytis yra mokytojų ir dėstytojų darbo užmokesčio segmente. Vien švietimo susitarimo įgyvendinimui yra numatyta 390 mln. eurų, tikimės ateinančių metų pabaigoje pasiekti sutartą dydį, t. y. 130 proc. VDU.

Mokytojams atlyginimai nuo metu pradžios augs 10 proc. Nuo rugsėjo 1 d. dar bent 11 proc. Tam, kad pasiektume tą sutartą 130 proc. dydį. Atitinkamai ir kiti viešojo sektoriaus darbuotojai gaus didesnį atlyginimą – tiek medikai, tiek pareigūnai, socialiniai darbuotojai. Visiems atlyginimas auga nuo 7 iki 10 proc. Tam, kad perkamoji galia augtų“, – sakė G. Skaistė.

Šiuo metu abu biudžeto svarstymai yra įvykę ir liko tik priėmimo stadija, numatoma gruodžio 5 d. G. Skaistė paragino Seimo narius atsakingai įvertinti savo sprendimus dėl antradienį numatyto balsavimo.

„Turėtume prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus. Valstybės biudžetas yra toks sprendimas, kuris paliečia labai daug asmenų. Tai ir pensijos, ir atlyginimai didesni, krašto apsaugos finansavimas.

Jei Seimui atrodo, kad galime dar diskutuoti, kelti sprendimo priėmimą į vėlesnius laikotarpius, įstatymuose yra aiškiai numatyta procedūra. Jei biudžetas nėra priimtas, gyvename pagal senų metų biudžetą – viena dvyliktoji kiekvienam mėnesiui, tol, kol sprendimas bus surastas“, – sakė ji.

ELTA primena, kad Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc).

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.

Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.