G. Skaistė: Valstybės gynybos fondo pakete bus beveik visos suplanuotos pajamos

Finansų ministrė Gintarė Skaistės sako, kad beveik visos suplanuotos pajamos gynybos fondo pakete ir po pakeitimų projekte išlieka ir tai yra „geriausia investicija, kokią galima turėti“.

„Labai svarbu, kad būtų platus sutarimas parlamente, kadangi sprendimai yra sudėtingi, Gynybos fondas Lietuvai reikalingas, tai geriausia investicija, kokią galime turėti. Rusija investuoja, kelia mokesčius, didina išlaidas gynybai, todėl Lietuvai sprendimus priimti reikia. Šiandien tikiuosi sprendimą pavyks priimti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė G. Skaistė.

„Dėl dalies sprendimų, matyt, nepavyko plataus sutarimo rasti. Jie arba atidėdami vėlesnei stadijai, arba jų bus atsisakyta, priklausys nuo vėliau vyksiančių diskusijų. Tačiau iš esmės tam paketui, kuri Vyriausybė pateikė, jam yra pritarta, beveik visos suplanuotos pajamos pirminiame pateiktame pakete, jos yra ilguoju laikotarpiu numatytos. Sprendimas nėra pakeistas po to, kai Vyriausybė yra jį pakeitusi“, – pažymėjo ji.

G. Skaistė tikino, kad jau šiemet Lietuva krašto apsaugai skirs 3 procentus nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o sprendimai dėl gynybos fondo leis finansavimą išlaikyti ir ilguoju laikotarpiu.

„Kadangi Gynybos fondo projekte yra daugiau sprendinių, dalis atidėti rudeniui, Saugumo įnašo įstatymas dėl draudimo sektoriaus papildomo apmokestinimo, tai tų sprendimų turėsime ir vėlesnėse stadijose. Tačiau matant horizontą, kitais metais galime drąsiai kalbėti apie 3 proc. BVP gynybai“, – sakė politikė.

„Matant atnaujintas ekonomines projekcijas Lietuvai, tikėtina, kad jau šiemet padidinsime finansavimą gynybai ir skirsime iš skolintų pinigų papildomas lėšas avansiniams mokėjimams, oro gynybos sistemoms ir kitiems poreikiams. Tikėtina, kad jau šiais metais Lietuva pasieks 3 proc. nuo BVP. Sprendimas dėl Gynybos fondo leis procentą išlaikyti tiek vidutiniu, tiek ilguoju laikotarpiu“, – pažymėjo ji.

Ministrė paminėjo, kad didžioji dalis pajamų bus surinkta iš priimtų pelno mokesčio pakeitimų bei padidintų akcizų tarifų įvairiems produktams.

„Pirminiame projekte buvo prognozuota, kad 300 mln. eurų bus surinkta 2025 m., iš jų 50 mln. eurų susiję su vėliau priimamais sprendimais, t.y. Saugumo įnašo įstatymo. Dėl to turėsime diskusiją vėliau. Taip pat akcizų mokėjimas buvo išdėliotas per dvejus metus, reiškia, kad pirmaisiais metais bus šiek tiek mažiau pajamų ir iš jo bus apie 200 mln. eurų 2025 m.“ – tvirtino G. Skaistė.

„Tie sprendimai, kurie buvo sutelkti, beveik visi priimti, kad 2026 m. būtų pilna suma“, – aiškino ji.

G. Skaistės teigimu, pokyčių dėl verslo liudijimų atsisakymas projekte lems 32 mln. eurų netekimą, tačiau papildomų pajamų atsiranda dėl didesnio įvairių akcizų tarifo, negu buvo numačiusi Vyriausybė.

„Verslo liudijimų pokyčiai turėjo atnešti 32 mln. eurų pajamų, tačiau buvo papildomų sprendimų dėl akcizų, didesnio etilo alkoholio apmokestinimo nei Vyriausybė siūlė, taip pat el. cigarečių skysčio, tai judėjimo yra į visas puses. Man svarbiausi didieji skaičiai, pelno mokesčio įstatymas ir akcizų mokesčių pokyčiai, jie turėtų būti priimti, nes yra sutarimas su koalicijos partneriais“, – kalbėjo konservatorė.

Ketvirtadienį Seimas spręs ar priimti Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra akcentavusi, kad projektas reikalingas tam, jog būtų užtikrintas ne mažesnis, kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas krašto apsaugai.

Pakoreguotame projekte yra pritarta, kad akcizas elektroninių cigarečių skysčiui 2025-2027 metais būtų didinamas po 150 proc. kasmet, kai Vyriausybė numatė 60 proc. didinimą kiekvienais metais.

Taip pat buvo pritarta, kad 2025 m. CO2 dedamoji benzinui būtų 47 eurai/1 tūkst. l. Ministrų kabinetas pirminiame projekte buvo numatęs, kad CO2 dedamoji benzinui 2025 m. siektų 72 eurus/1 tūkst. litrų. Gazoliams, pagal BFK siūlomą variantą, saugumo dedamoji siektų 25 eurus/1 tūkst. l kitąmet, o tolimesniais metais dydis išliktų 50 eurų/1 tūkst. l.

Vis tik parlamentas nusprendė nepritarti lydinčiajam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektui. Juo buvo siūlyta verslo liudijimų ribą susieti su kasmet kintančiu dydžiu. Atsižvelgus į „laisviečių“ Vytauto Mitalo ir Aušrinės Armonaitės siūlymą ir jį paredagavus BFK, buvo siūloma, kad fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 10 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos.

Valstybės gynybos fondas būtų skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas.

Ministrų kabinetas numato įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti.

Taip pat finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto, karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektus bei įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.

Valstybės gynybos fondo lėšas sudarytų laikinasis solidarumo įnašas už 2025 metų mokėjimo laikotarpį, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos, 1,9 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 6 procentai – 2026 ir vėlesniais metais.

Taip pat numatoma gauti 6,5 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 6,6 procento – 2026 metais, 6,9 procento – 2027 ir vėlesniais metais. 0,2 procento pajamų būtų gauta iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, 0,3 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento – 2026 ir vėlesniais metais.

Numatoma, kad įstatymas jį priėmus įsigaliotų 2024 m. spalio 1 d.

ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.

Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis, planuojama, kad 2025 m. atneš 60 mln. eurų.

Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.