G. Skaistė: tikėtina, kad jau šiandien Seimas priims sprendimus dėl gynybos finansavimo

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad Seimas ketvirtadienį pritars pasiūlymams dėl gynybos finansavimo šaltinių. Bet, anot jos, jeigu vis dar atsiras kažkokių nesutarimų dėl konkrečių pasiūlymų, dar yra likę laiko dėl jų susitarti parlamento pavasario sesijos metu.

„Diskutuojant dėl konkrečių pasiūlymų, visos partijos turi savo nuomonių, ypač artėjant rinkimams, bet mums pavyko pateikti pasiūlymą, kuris sulaukė plataus palaikymo. Tai reiškia, kad tikėtina, jog šiandien parlamentas priims sprendimą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.

„Pirmiausia planas yra priimti viską, kaip yra pateikta ir prielaidos tam yra. O jeigu būtų kažkokių netikėtumų, būtų laiko ir Seimo pavasario sesijoje paieškoti išeities taškų“, – pridūrė ji.

Ministrė tvirtino, kad nors opozicija buvo ypač skeptiška dėl kuro akcizų didinimų, kompromisas visgi buvo rastas ir balsavimas už šį sprendimą bus sėkmingas.

„Koalicijos partnerių formatu sutarimas buvo rastas. Opozicija labiau skeptiška, bet atrodo buvo rastas kompromisas, kuris leidžia, kad balsavimas parlamente bus sėkmingas. Augimas per 2 metus išdėliotas, kas reiškia, jog pirma poveikis būtų mažesnis – litras brangtų 2,5 cento ir dar 0,5 cento dėl PVM. Tai ateinančiais metais būtų 3 centai ir tai kompromisas, kurį mums pavyko suderinti ir jam balsų turėtų būti“, – aiškino ji.

Anot jos, bus pasiūlyta išimti mažai palaikymo sulaukusį siūlymą dalį savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio (GPM), apie 60 mln. eurų, nukreipti gynybos tikslams. Visgi, jos teigimu, bus paliktas reikalavimas savivaldybėms prisidėti prie civilinės saugos.

„60 mln. eurų nukreipti savivaldybių pajamų buvo siūloma tik 2025 m. Kadangi buvo sutarta, kad akcizų apmokestinimas išsidėlios per 2 metus, tai pradžioje bus mažiau pajamų į šalies biudžetą gynybos poreikių finansavimui. Tai buvo siūloma tai kompensuoti iš savivaldybių paimant šiek tiek pajamų augimo. Tačiau, matant plataus nepritarimo, siūlysime šią vietą išimti“, – aiškino politikė.

„Bet paliksime, kad savivaldybės prisiduria prie civilinės saugos programos ir kasmet skiria po 25 mln. eurų priedangoms, perspėjimo sistemoms ir panašiai“, – teigė ji.

Pasak G. Skaistės, dėl draudimo paslaugų apmokestinimo dar bus diskutuojama ateityje, kadangi šiuo metu vis dar vyksta konsultacijos su rinkos atstovais. Ji pamini, kad dėl šios priemonės galima sutarti ir rudens sesijoje, nes ji įsigaliotų tik nuo 2025 m. liepos.

„Kadangi tai yra visiška naujai siūlomas reguliavimas. Pateikėme šią idėją rinkai ir konsultacijos vyksta iki birželio 21 d. Tai planas yra priimti šį sprendimą rudens sesijoje. Tam laiko jau turime, nes planuojama, kad tai įsigaliotų nuo ateinančių metų liepos 1 d. Todėl sprendimą Seime reikėtų priimti iki naujų metų“, – sakė G. Skaistė.

Ministrė apie siūlymą LRT finansavimo pokyčiams: pajamos iš didesnių akcizų turi būti skiriamos gynybai

Konservatoriui Mindaugui Lingei pasiūlius į bendrą Gynybos fondo dedamąją įtraukti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimui skiriamų akcizų apmokestinimą, G. Skaistė tikina, kad šis sprendimas leistų nuosekliai laikytis numatytų gynybos finansavimo tikslų. Politikės vertinimu, padidinus akcizus būtų auginamos pačios institucijos pajamos, nors šios lėšos visų pirma buvo planuojamos kaip gynybos finansavimo paketo dalis.

„Idėja, dėl ko atsirado šis pasiūlymas, yra ta, kad (...) viskas, kas susiję su Gynybos fondo sprendimais, turėtų keliauti gynybai. Tačiau dėl dabartinio reguliavimo yra subjektų, kurie gauna papildomą naudą, nes jų finansavimas tiesiogiai susietas su akcizais“, – kalbėjo G. Skaistė.

Anot politikės, Seimui nusprendus padidinti akcizus tabakui bei alkoholiui ir tuo pat metu neperskirsčius LRT skiriamų lėšų, surinktų iš šio apmokestinimo, nebūtų tinkamai pasiektas pats akcizų kėlimo tikslas.

„Jeigu bendra akcizų (apmokestinimo – ELTA) dalis auga, kurią mes šiaip norėjome nukreipti gynybai, tų institucijų (LRT – ELTA)  finansavimas irgi auga“, – aiškino G. Skaistė.

Visgi, anot ministrės, šis valdančiųjų siūlymas dėl LRT finansavimo modelio pokyčių parlamente kol kas yra praėjęs tik pateikimo stadiją, tad diskusijoms dėl jo formų dar yra laiko.

Parlamentas pirmu balsavimu pritarė M. Lingės siūlymui vietoje pajamų iš akcizų LRT skiriamus asignavimus iš valstybės biudžeto sieti su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu.

LRT biudžetą kiekvienas metais sudaro 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kuris yra surenkamas užpraeitais metais, taip pat 1,3 proc. iš akcizo apmokestinimo surinktų pajamų. Šiemet LRT biudžetą sudaro beveik 73 mln. eurų.

ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.

Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.

Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.

Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.