G. Skaistė: NT mokesčio struktūros pokyčiai neapmokestinant pirmojo būsto generuotų mikro pajamas

Valdantiesiems diskutuojant dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio struktūros pokyčių, buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė sako, kad neįtraukiant pirmojo būsto apmokestinimo papildomai surenkamos pajamos būtų tokios nedidelės, jog naujas mokesčio administravimas valstybei neapsimokėtų.

„Rengiant praeitą modelį, buvo skaičiuojama, kiek būtų surenkama, jeigu mokestis būtų taikomas tik antram ir paskesniam būstui – turiu pasakyti, kad tikrai surenkamos lėšos būtų mikro dydžio ir iš principo nieko tokiu atveju keisti neapsimoka. Nes visgi didžioji vertė viso NT koncentruojasi būtent pirmo būsto diapazone“, – LRT radijui penktadienį sakė buvusi finansų ministrė.

G. Skaistė ir jos kolega konservatorių frakcijoje Mindaugas Lingė praeitoje Seimo kadencijoje siūlė, kad gyvenamosios paskirties būstui tarifai būtų 0,05–0,5 proc. intervale, komercinės paskirties – 0,5–3 proc. „žirklės“, o apleistam NT siūlyta taikyti 0,5–4 proc. tarifą.

Tuo metu buvusi Vyriausybė siūlė didinti pagrindinį gyvenamą būstą apmokestinti nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos, taikyti progresinį apmokestinimą – dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.

„Mūsų pasiūlytame modelyje buvo reikšminga lengvata pirmam būstui taikoma ir jau tik nuo tos tikrai aukštos pirmo būsto vertės būtų buvęs taikomas 0,1 proc. tarifas. Tai reiškia, kad mažesnės vertės pirmas būstas būtų visiškai neapmokestinamas, o, jeigu tikrai labai prabangiai gyveni lyginant su savo kaimynais, tokiu atveju būtų buvęs taikomas 0,1 proc. tarifas, kuris, mano nuomone, gana nuosaikus, ir tokiu atveju būtų surenkamos pakankamos lėšos“, – aiškino G. Skaistė.

A. Sysas: siūloma apmokestinti visą NT 

Ketvirtadienį parlamentarų mokesčių grupė susirinko į antrąjį posėdį, kur iš esmės sutarė didinti pelno mokestį, įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, didinti pajamų mokesčio progresyvumą, keisti NT mokesčio kartelę. 

Šiai grupei priklausantis socialdemokratas Algirdas Sysas jau anksčiau teigė, kad NT mokestį siūloma taikyti visam būstui, tačiau pridūrė – pirmajam būtų numatytas kreditas. Tai reiškia, kad priklausomai nuo konkretaus mokesčio, pavyzdžiui, gyventojui priskaičiavus 100 eurų, jis mokėtų tik 50 eurų.

„Siūlome kreditą pirmajam būstui – mokestis mažinamas per pusę. (…) Galima sakyti, tai yra analogas tam, ką siūlė buvusi Vyriausybė iš dalies. Jie siūlė neapmokestinti iš viso, bet kartelę taikyti, šiuo atveju mes einam labiau visuotinumo principu“, – LRT radijui dėstė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas.

„Dabar yra tariamasi, kaip pasiekti tai, kad visgi visuotinis NT mokestis būtų, bet jis pirmiausia paliestų tuos, kurie turi brangų būstą ir jie mokėtų daugiau, o tie, kurių būstas pirmas, vertė nedidelė, jų pajamos nedidelės, jie, jeigu ir mokėtų, tai tik simbolinį mokestį labai nedidelį. Aš esu šalininkas, kad geriau turėti nedidelį NT mokestį ir eiti prie visuotinumo negu užkelti karteles ir po to negauti jokių įnašų“, – aiškino A. Sysas.

Visgi buvusi finansų ministrė kritikavo, kad dabartinis siūlymas nebus teisingas.

„Dabar pasirinktas modelis, kad viską sudedame į vieną vietą, yra viena neapmokestinama kartelė visam turtui nepaisant to, ar jis pirmas, antras, tas modelis yra visiškai kitoks“, – pridūrė G. Skaistė.

Iš pradžių Finansų ministerija NT kartelę siūlė mažinti nuo 150 tūkst. iki 20 tūkst. eurų Registrų centro nustatomos būsto vertės, tačiau parlamentarai dar ketvirtadienį pabrėžė, kad ši riba bus nustatoma dar didesnė, sieks daugiau nei 60 tūkst. eurų.

Registrų centras NT vertes iš naujo nustato kas penkerius metus, naujosios vertės įsigalios nuo 2026-ųjų, todėl net nepakeitus mokesčio struktūros nuo kitų metų gyventojai turėtų mokėti daugiau.

„Dėl dydžio ir lubų tos įmokos ir kitų dalykų dar diskusija tęsiasi“, – tikino A. Sysas.

Pasak jo, šiuo metu vis dar diskutuojama ir dėl konkrečių NT mokesčio tarifų dydžių.

Pagal siūlymus, skirtingi tarifai būtų taikomi priklausomai nuo nekomercinio NT vertės – 0,2 proc. (nuo 20 tūkst. eurų), 0,5 proc. (nuo 150 iki 300 tūkst. eurų), 1 proc. (nuo 300 tūkst. eurų) arba 2 proc. (nuo 500 tūkst. eurų).

Finansų ministerijos teigimu, taip pat ketinama gyventojų pajamų mokestį (GPM) įvesti pagal jų dydį, o ne rūšį. Pajamoms siekiant daugiau nei 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) metinės sumos, jos būtų apmokestinamos 32 proc. GPM tarifu, mažiau šio dydžio – 20 proc. tarifu atskirai darbo, individualios veikloms ir kitoms pajamoms.

Vienas iš siūlymų – ir didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 9 iki 12 proc. kai kuriems produktams ir paslaugoms. 

Pelno mokestį siūloma didinti 2 procentiniais punktais: stambioms įmonėms – nuo 16 iki 18 proc., lengvatinį tarifą – nuo 6 iki 8 proc.

Taip pat siūloma įvesti saldintų gėrimų mokestį priklausomai nuo cukraus kiekio (7,4 euro už 100 litrų arba 21 eurą už 100 litrų), kitas gynybą finansuoti siūlomas mokestis – 5 proc. tarifas ne gyvybės draudimo įmokoms, kai draudimas nesusijęs su ūkine veikla, o jei susijęs – 10 proc.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus dabartinį mokesčių paketą, į valstybės biudžetą kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.