G. Skaistė: jeigu matytume, kad rudenį išlieka aukšta infliacija, galėtų būti pasiūlyta papildomų priemonių

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad didžiausia infliacija ir poveikis ekonomikai šiuo metu matomas tose šalyse, kurios palaikė intensyvesnius ryšius su Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Pasak jos, iš Europos Sąjungos (ES) šalių ryškiausias poveikis matomas Baltijos valstybėse.

„Poveikio priemonės, kurias pasiūlė Vyriausybė, yra priimtos drauge su biudžetu atsižvelgiant į tas infliacijos projekcijas, kurias turime šiandien ir papildomos pajamų priemonės įsigalioja nuo birželio 1 d., papildomos kompensacijos už energetines prekes bus nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos“, – antradienį po susitikimo su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovu Borja Gracia teigė G. Skaistė.

Ministrė aiškino, kad Vyriausybė jau yra pasiūliusi priemones, kurios TVF yra įvertintos pozityviai ir klausimas šiuo metu yra, kaip infliacija atrodys ir kokios jos tendencijos bus iki metų pabaigos.

„Kadangi dabartinės prielaidos yra tokios, kad visgi rudenį matysime infliacijos lygio nusistovėjimą ir pradėjimą leistis žemyn“, – sakė G. Skaistė.

„Jeigu matysime, kad situacija yra kitokia, tuomet rudenį galėtų būti pasiūlyta kažkokių papildomų priemonių, bet tam neapibrėžtumas šiandien yra pernelyg didelis ir pasakyti, kaip rudenį atrodys ekonomika, yra šiek tiek ankstyva“, – pridėjo ji.

ELTA primena, kad antradienį į Lietuvą atvyko TVF misijos vadovas Borja Gracia. Jo vizito tikslas yra pristatyti TVF misijos išvadas Lietuvai.

Gegužės viduryje Seimas apsisprendė tikslinti šių metų valstybės biudžeto projektą. Kaip pažymi finansų ministrė Gintarė Skaistė, valstybės pajamų ir išlaidų plano tikslinimo poreikis kilo dėl trijų priežasčių: siekio sušvelninti infliacijos pasekmes ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, teikti pagalbą karo pabėgėliams bei palaikant kritinę nacionalinę infrastruktūrą ir saugumą.

Finansų ministerijos parengtame projekte biudžeto pajamos, kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys 15 114,5 mln. eurų, t. y. 5,1 proc., arba 733,6 mln. eurų, daugiau nei šiuo metu galiojančiame biudžete.

Projektu taip pat tikslinti asignavimai, kurie sudarys 17 492,1 mln. eurų, arba 5,2 proc. (863,9 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtiname 2022 metų valstybės biudžeto plane.

Vyriausybės patvirtintame patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys -4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinamos 440,9 mln. eurų, pelno mokesčio – 172,3 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio – 119,7 mln. eurų, materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos didinamos 52,8 mln. eurų. Loterijų ir lošimų mokesčio pajamos didinamos 2 mln. eurų, o pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų didinamos – 1,9 mln. eurų.

Taip pat 90,1 mln. eurų didinami asignavimai savivaldybėms.

ELTA