G. Skaistė: bankams siūlomas 60 procentų laikinas „solidarumo“ įnašas

Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo jiems įvesti laikiną 60 proc. vadinamąjį solidarumo įnašą, iš kurio gautos pajamos būtų skirtos karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams.

„Siūlome laikiną solidarumo įnašą, kurio pajamos būtų nukreiptos išaugusiems krašto apsaugos poreikiams dengti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Didžiąja dalimi bankų vykdoma politika iš esmės neturi įtakos pačių pelnų besiformavimui – tai labiau išskirtinių aplinkybių nulemtas rezultatas, netikėtas pelnas, kuris, matyt, ir patiems bankams yra netikėtas“, – teigė G. Skaistė. 

Pasak jos, 60 proc. įnašas būtų mokamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Už 2023 metus įnašas būtų skaičiuojamas pagal 2018-2021 metų, o už 2024 metus – pagal 2019-2022 metų  grynųjų palūkanų pajamas. 

Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių. 

„Svarbu, kad solidarumo įnašas nukreiptas tik į netikėtą ir reikšmingą grynųjų palūkanų pajamų prieaugio dalį ir yra laikinas, nekeliantis neigiamų padarinių finansų sistemai, jos stabilumui, konkurencinei aplinkai ir nekuriantis netinkamų paskatų. Dabartinis Finansų ministerijos teikiamas solidarumo įnašo modelis atliepia šiuos aspektus“, – pranešime sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Laikino solidarumo įnašas leis sparčiau pasirengti sąjungininkų priėmimui, nei tai būtume galėję padaryti anksčiau“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Ministrė tikisi, jog solidarumo įnašas bus pradėtas rinkti nuo šių metų antrojo ketvirčio – po to, kai Seimas priims Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą ir Pelno mokesčio įstatymo pataisas.  

Pasak jos, dėl pandemijos ir karo Ukrainoje metu įvairių šalių vyriausybių taikytų priemonių finansų sektoriuje laikinai susiformavo perteklinis likvidumas. 

„Susiformavus šioms išskirtinėms aplinkybėms, kurios yra išskirtinės dėl perteklinio likvidumo, kuris iki šiol nebūdavo toks, ir dėl to, kad išskirtinai yra keliamos palūkanų normos dėl infliacijos valdymo, galimai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą paspartėjus infliaciniams procesams matome, kad prognozuojami kredito įstaigų pelnai ateinantiems metams yra išskirtinai dideli“, – teigė G. Skaistė. 

Pasak jos, jei įprastai metinis bendras bankų pelnas Lietuvoje buvo apie 300-400 mln. eurų, 2023 ir 2024 metais jis gali viršyti 1 mlrd. eurų.  

Prognozuojama, jog iš laikinų solidarumo įnašų bus gauta 510 mln. eurų. Tuo metu Rusijos pradėtas karas Ukrainoje papildomai išryškino karinio mobilumo poreikius Lietuvoje, kurie siekia 963 mln. eurų.

Iš įnašo planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingą aplinkkelio įrengimą, oro uostų ir jūros uosto plėtros ir atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus. Skirtumą tarp poreikių ir laikinojo solidarumo įnašų ketinama finansuoti Europos Sąjungos lėšomis.

Jo projekte pažymima, jog įnašo poreikis atsirado dėl galinčių smarkiai išaugti bankų pelnų, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dvejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai ir atsakas į juos. Tai sąlygojo sparčiausiai euro zonoje – 52 proc. – augantį indėlių lygį Lietuvos bankuose ir 11 mlrd. eurų daugiau sukauptų rezidentų indėlių nei paskolų.

Istoriškai didžiausią likvidumo perteklių bankai daugiausia laiko Lietuvos banko sąskaitoje – už šias lėšas Europos Centrinis Bankas (ECB) komerciniams bankams sumoka palūkanas. Dėl didžiulio ir neįprasto tokioje situacijoje likvidaus turto pertekliaus šios pajamos nepriklauso nuo bankų priimtų verslo sprendimų, todėl laikomi netikėtais.