G. Pangonis nepripažįsta kaltės dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo Kuršių marių taršos byloje

Bendrovės „Grigeo“ grupės pagrindinis akcininkas ir valdybos pirmininkas Gintautas Pangonis nepripažįsta savo kaltės dėl aplinkos taisyklių pažeidimo byloje dėl Kuršių marių taršos. Jo teigimu, bendrovės „Grigeo Klaipėda“ vadovu jis niekada nebuvo, o sprendimus priimdavęs bendrovės generalinis direktorius

G. Pangoniui yra pareikšti kaltinimai organizavus ir vadovavus organizuotai grupei, kuri sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles. Taip pat jis kaltinamas klastojęs dokumentus ir jais disponavęs, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi siekiant  turtinės ir kitokios asmeninės naudos.

Kaip pranešė Šiaulių apygardos teismas, kaltinamasis G. Pangonis teismui teigė sutinkantis duoti parodymus, atsakyti į klausimus, tačiau tvirtino, kad savo kaltės nepripažįsta, pareikštus kaltinimus vadino niekuo nepagrįstais. 

„Maždaug valandą trukusioje kalboje jis pabrėžė, kad jokios nusikalstamos grupės neorganizavo ir jai nevadovavo. Kaltinamasis tikino, kad jo su kaltinamąja bendrove jokie darbo santykiai nesiejo. Anot jo, buvęs tik bendrovės valdybos pirmininkas ir jos ūkinėje veikloje nedalyvavo, „Grigeo Klaipėda“ vadovas niekada nebuvo, o sprendimus priimdavęs bendrovės generalinis direktorius. 

G. Pangonis tvirtino, kad iš bendrovės tiesioginių vadovų jis nėra girdėjęs apie valymo įrenginių, taršos problemas. Anot jo, nebuvo pateikta ir projektų dėl nuotekų valymo. Atsakydamas į klausimus apie valymo įrenginių sklendę, nuotekų nuleidimą į aplinką, jis tvirtino, kad jokių nurodymų veikti neteisėtai nedavė“, – rašoma teismo atstovo žiniasklaidai Vytauto Jončo pranešime.

Anksčiau teisme buvo apklaustas ilgametis faktinis bendrovės „Grigeo Klaipėda“ vadovas Vidas Beržonskis. Jis teisme patvirtino gavęs valdybos pirmininko nurodymą mažinti nuotekų taršą, tačiau per šešerius metus tinkamai parengto problemos sprendimo taip ir nepasiūlė, nes „norėjo tęsti darbą“.

V. Beržonskis tikino apie bendrovės nuotekų tvarkymo problemas sužinojęs dar 2013 m., netrukus pradėjus eiti pareigas. Kiek ilgai ši problema egzistavo teigė negalintis atsakyti, tačiau dėl jos klausimus esą ne kartą kėlęs žodžiu.

„Nesiėmiau veiksmų, kad būtų nutrauktas nuotekų išleidimas, neinformavau aplinkos apsaugą vykdančių institucijų, nesiėmiau priemonių pašalinti galimą taršą. Kontroliuojančių institucijų neinformavau, nes, kaip jau minėjau, po pokalbio su valdybos pirmininku, viską tęsėme toliau. Neinformavau valstybės institucijų, nenutraukiau neteisėtų veiksmų, apie kuriuos sužinojau, nes norėjau tęsti darbą, dirbti toliau. Pranešus, tai reikštų konfrontaciją. Reikia spręsti klausimą konstruktyviu keliu, o ne bėgti ir pranešti“, – teisme teigė jis.

Gavo įpareigojimą mažinti taršą

V. Beržonskis teismo posėdyje pernai teigė neprisimenantis, ar žodžiu vykusių pokalbių metu su šiuo metu baudžiamojon atsakomybėn traukiamam bendrovės valdybos pirmininkui teikė skaičiavimus, kokie yra galimai nevalytų ar dalinai išvalytų nuotekų kiekiai, kokie teršalai išleidžiami.

„Valdybos pirmininkas man nurodė mažinti nuotekų koncentraciją arba jų kiekį. Buvo ieškomi sprendimai ir už tų sprendimų įgyvendinimą konkrečiai buvo atsakingas gamybos padalinys, tačiau kažkokių realių, ženklių pagerėjimų tikrai nebuvo pasiekta. Taršą, apie kurią informavau valdybos pirmininką, buvo bandoma mažinti nuolat“, – aiškino jis.

Apie susiklosčiusią situaciją V. Beržonskis taip pat tikino raštu valdybos neinformavęs, tik jos pirmininką. Jis teigė, kad nors suprato situacijos sudėtingumą, tačiau toliau dirbo įmonės vadovo pareigose, nes norėjo turėti darbo vietą, keisti ir įgyvendinti tuos procesus, kurie jam buvo pavesti.

Teismo posėdyje paaiškėjo, kad vienintelis kartas, kai buvo bandoma raštu inicijuoti investicinį projektą dėl nuotekų valymo įrenginių modernizavimo, įvyko 2018 m., kai V. Beržonskis išsiuntė elektroninį  laišką. Tačiau investicinis projektas, atitinkantis jam taikytinus reikalavimus, taip ir nebuvo parengtas.

Iki tol, V. Beržonskio teigimu, to daryti nereikėję, nes „daugelis klausimų bendrovėje buvo sprendžiama žodžiu“.

Pareikštas daugiau kaip 48 mln. eurų ieškinys dėl žalos gamtais

Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, tarp kaltinamųjų: –„Grigeo“ grupės pagrindinis akcininkas G. Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai. Jie kaltinami tuo, kad, veikdami organizuota grupe, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama.

Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.

ELTA primena, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 m. sausį.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti. „Grigeo Klaipėda“ dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.

Kaltinamasis T. Eikinas teismui per posėdį pakartojo, kad savo kaltės nepripažįstąs, nesuprantąs kaltinimo esmės, tačiau duoti parodymus teismui sutiko. T. Eikinas pabrėžė, kad į bendrovės generalinio direktoriaus pareigas buvo paskirtas 2019 metų gruodį, teigė, kad iki to laiko su bendrovės darbuotojais, įskaitant G. Pangonį, jokių ryšių neturėjo. Kaltinamasis pasakojo, kad anksčiau jis dirbo energetikos srityje, o popieriaus gamyba jam buvusi visiškai nauja sritis.

Artimiausiuose teismo posėdžiuose papildomus paaiškinimus teismui duos kaltinamajai „Grigeo Klaipėda“ atstovaujantis advokatas. Paskelbta pertrauka iki antradienio.

Byloje valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė teismo paprašė į posėdį kviesti ir apklausti pareigūnus, kurie ikiteisminio tyrimo metu paėmė nuotekų mėginius. Teismas prašymą patenkino.