G. Palucko Vyriausybei – jau 100 dienų: formuojant Ministrų kabinetą neišvengta nesklandumų

Penktadienis – 100-oji pernai gruodį prisiekusios, socialdemokrato Gintauto Palucko vadovaujamos XIX Vyriausybės darbo diena.

Praėjusių metų gruodžio 12 d., Seimui patvirtinus Vyriausybės programą, Ministrų kabinetas prisiekė Seime ir įgijo įgaliojimus pradėti darbus.

Nors vadovauti Vyriausybei paskirtas G. Paluckas, jis nebuvo pirmasis spalį vykusius Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų pasirinkimas. Į šias pareigas iš pradžių projektuota partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė – politikė buvo patikinusi, jog sėkmės atveju vadovautų Vyriausybei, tačiau po antrojo Seimo rinkimų turo ji ėmė kalbėti dviprasmiškai ir galiausiai pranešė atsisakanti tapti premjere. Ši estafetė perduota partijos vicepirmininkui G. Paluckui.

Visgi, svarstant jo kandidatūrą Seime, politikas neišvengė klausimų dėl praeities – 2012 m. Lietuvos aukščiausiasis teismas buvo konstatavęs, kad G. Paluckas, eidamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, piktnaudžiavo tarnyba. Politiko teistumas jau yra išnykęs.

Kabinetas formuotas be partinių „Nemuno aušros“ atstovų: pora kandidatūrų – atmestos

Naujajame parlamente suformavus trijų politinių jėgų – socialdemokratų, demokratų „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušros“ – valdančiąją daugumą, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad eiti į koaliciją su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio partija buvo klaida. Šalies vadovas patikino netvirtinsiantis ir partinių „aušriečių“ kandidatų į Vyriausybę – pagal koalicinę sutartį šiai partijai deleguotos Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijos.

Būtent „aušriečių“ kandidatai į ministrus tvirtinant kabinetą sulaukė daugiausiai dėmesio – jų pavardės paaiškėjo bene vėliausiai, pora kandidatūrų buvo atmestos – todėl iš pradžių buvo patvirtintas nepilnas Ministrų kabinetas.

Į teisingumo ministrus pirmiausiai svarstyta Gintauto Bartkaus kandidatūra, tačiau vėliau teisininkas atsisakė būti teikiamas. Tuomet į šias pareigas deleguotas buvęs Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovas Virginijus Kulikauskas – visgi, jis neįtikino Prezidentūros ir nebuvo patvirtintas. Galiausiai teisingumo ministru pateiktas advokatas Rimantas Mockus.

Prezidento Gitano Nausėdos neįtikino ir pirmasis kandidatas į aplinkos ministrus Sigitas Podėnas. Tiesa, tarp kandidatų vėliau R. Žemaitaitis buvo įvardijęs ir Tomą Kovėrą. Pastarojo praeitis daugeliui kėlė klausimų, mat gamtosaugininkas buvo teistas už neteisėtą šaunamojo ginklo gabenimą ir neatsargų laikymą – buitinio konflikto metu 2001 m. kandidato į ministrus ginklu nusišovė jo draugė, bylos duomenimis, prieš savižudybę prieš moterį buvo smurtauta.

Tęsiantis kandidato į aplinkos ministrus paieškoms, buvo pasiūlyta buvusio Vilniaus miesto administracijos direktoriaus Povilo Poderskio kandidatūra. Vis dėlto, diskutuota, ar jis – „aušriečių“ kandidatas, mat pats P. Poderskis nurodė gavęs kvietimą prisijungti prie Vyriausybės iš premjero G. Palucko. Apie jo kandidatūrą tikino nežinoję ir Seime dirbantys „Nemuno aušros“ parlamentarai.

Visos LSDP ir „Vardan Lietuvos“ kandidatūros patvirtintos

Kitos ministrų kandidatūros sulaukė Prezidentūros palaikymo. 

Socialdemokratams pagal koalicinę sutartį deleguotos Finansų ministerijos vadovu paskirtas šias pareigas jau anksčiau ėjęs Rimantas Šadžius, į krašto apsaugos ministres patvirtina parlamentarė Dovilė Šakalienė, į kultūros ministrus – Seimo narys Šarūnas Birutis, į socialinės apsaugos ir darbo ministres – parlamentarė Inga Ruginienė, į susisiekimo ministrus – Seimo narys Eugenijus Sabutis, į sveikatos apsaugos ministres – buvusi VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė Marija Jakubauskienė, į švietimo, mokslo ir sporto ministres – parlamentarė Raminta Popovienė, į vidaus reikalų ministrus – buvęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vladislavas Kondratovičius, į užsienio reikalų ministrus – buvęs prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – šias pareigas jau ėjusį Žygimantą Vaičiūną. Abiem kandidatūroms šalies vadovas pritarė.

G. Nausėda patvirtino ir „aušriečių“ pateiktą žemės ūkio ministrą – buvusį Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininką Igną Hofmaną.

G. Paluckas: žmonės įvertins, ar tai didelė širdis, ar tiesiog privalomas bet kurios Vyriausybės veiklos atributas

Ketvirtadienį Seime vertindamas pirmąsias 100 Vyriausybės darbo dienų premjeras G. Paluckas džiaugėsi, jog Ministrų kabinetui jau pavyko nuveikti nemažai darbų. 

„Manau, kad tie sprendimai, kurie buvo priimti ar dėl neformalaus ugdymo krepšelio padidinimo ar dėl mokyklų išsaugojimo regionuose, ar trumpinant biurokratinius terminus – liečia kiekvieną Lietuvos žmogų. Žmonės įvertins, ar tai yra didelė širdis, ar tai yra tiesiog privalomas bet kurios Vyriausybės veiklos atributas“, – kalbėjo jis.

„Aš orientuotas į kokybę, ne į kiekybę. Daug kartų esame šnekėję, kad Seimas užverstas įstatymų projektais, kurie per kadenciją yra keičiami devynis kartus. Kai kuriais atvejais yra geriau devynis kartus pamatuoti ir tada vieną kartą nukirpti. Ši Vyriausybė pasižymi polinkiu diskutuoti“, – pridūrė jis, klausiamas apie vangiai registruojamus teisės aktų pakeitimus.

Gruodį Seimui tvirtinant Vyriausybės programą, G. Paluckas teigė – tai „didelės valstybės programa“. Viename svarbiausių Ministrų kabineto dokumentų – per 780 punktų, kaip naujoji valdžia sieks įgyvendinti rinkinius pažadus ir spręsti svarbiausias šalies problemas.

Vienas pirmųjų Vyriausybės darbų – patikslintas šių metų valstybės biudžeto projektas. Taip pat per pirmąsias 100 dienų pritarta visuomeninio elektros tiekimo pratęsimui, pateikti sprendimai dėl antrosios pensijų pakopos pokyčių, imtasi veiksmų mažinant biurokratinę naštą, įkurtas Kelių fondas ir pan.