G. Paluckas: savivalda gyventojai pasitiki labiau nei Seimu

Vyriausybei priėmus mokesčių pertvarką, į kurią įeina nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pokyčiai, premjeras Gintautas Paluckas tikisi savivaldybių geranoriškumo, joms įgijus laisvę nustatyti pirmojo būsto apmokestinimo kartelę, mat savivalda gyventojai pasitiki labiau nei centrine valdžia.

Trečiadienį pritarta Finansų ministerijos siūlymui, kad apmokestinant pirmąjį gyventojų būstą bet kokią NT kartelę savivaldybės galėtų nustatyti savo nuožiūra, o mokesčio tarifus – intervale nuo 0,1 iki 1 proc.

„Teisę nustatyti ribas tam tikras ir pasirinkti mokesčio tarifą rėžyje nuo 0,1 iki 1 proc. yra patikima savivaldai Savivalda žmonės pasitiki labiau nei Seimu, noriu pabrėžti pagal apklausas, todėl aš lygiai taip pat tikiu, kad savivalda nepiktnaudžiaus šita suteikta teise, o labai lanksčiai galės atsižvelgti į tas šeimų situacijas, kurios Vilniuje nėra taip gerai matomos“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė G. Paluckas.

„Tam tikrų mokesčio disproporcijų (tarp regionų – ELTA) tikrai bus, kaip dabar yra su žemės mokesčiu, nes savivaldybės renkasi, bet jos renkasi ne tarp didesnio ir mažesnio mokesčio tiesiog, o tarp didesnių pajamų į biudžetą ir galimybių vystyti infrastruktūrą, ją tvarkyti“, – pridūrė jis.

Anot finansų ministro Rimanto Šadžiaus, šis siūlymas yra „geras kompromisas“ su savivaldybėmis ir išsprendė anksčiau buvusius ginčus dėl saugiklių, kai ieškota būdų mažinti mokesčio netolygumą skirtingose savivaldybėse. 

Dalis pajamų iš NT mokesčio būtų skirta savivaldybių biudžetams, dalis – į Gynybos fondą, todėl, pasak ministro, nebūtų galima piktnaudžiauti NT kartelės mažinimu prieš rinkimus.

„Merai turi elgtis kaip savivaldybininkai, jie, beje, taip ir elgiasi, dažniausiai nepriklausomai nuo politinės pakraipos ar politinės partijos, kuriai priklauso“, – teigė ministras.

„Kviesčiau pasitikėti savivalda, aš irgi pasitikiu savivalda, (…) kadangi savivaldybių tarybos visoje Lietuvoje dirba atsakingai“, – pridūrė R. Šadžius.

Tuo metu pirmasis būstas, kurio vertė siekia iki 450 tūkst. eurų, būtų apmokestinamas 0,1 proc. tarifu, tačiau tik vienerius metus – vėliau savivaldybė turėtų tarifus nustatyti iš naujo, kaip dabar nustato žemės ir komercinio NT tarifus.

„Kitas būstas, kuris ne pagrindinis, jis apmokestinamas valstybės nustatytais tarifais“, – aiškino R. Šadžius.

Grindys ir tarifų laipteliai, ministro teigimu, yra numatyti vienam NT savininkui arba vienam jo bendrasavininkiui.

„Dauguma turto Lietuvoje priklauso šeimoms ir tai yra du bendrasavininkiai. Yra turtas, kuris priklauso keliems asmenims, tada (mokestis – ELTA) dalinamas atitinkamais procentais ir kiekvienas savininkas yra apmokestinamas atskirai“, – sakė R. Šadžius.

Bendras ne pagrindinis gyventojų NT (ne komercinis) nebūtų apmokestinamas iki 20 tūkst. eurų vertės, o ją viršijus tarifai būtų taikomi tokiame pat intervale, kaip ir pagrindiniam būstui.

Nuo 20 iki 200 tūkst. eurų suminei tokio NT vertei būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, 200-400 tūkst. eurų – 0,2 proc., 400-600 tūkst. eurų – 0,5 proc., virš 600 tūkst. eurų – 1 proc.

Bendri NT tarifai būtų nustatomi atsižvelgiant į Registrų cento nustatomas būsto vertes – anksčiau turto vertinimas buvo atliekamas kas 5 metus, dabar Vyriausybė siūlo tai daryti kas 3 metus.

Visas pajamas iš pirmojo būsto apmokestinimo būtų nukreipiamos į savivaldybių biudžetus, o likusio nekomercinio gyventojų NT – gynybai, šios iš viso siektų 13,7 mln. eurų.

Pirmajam iki 450 tūkst. eurų vertės būstui ir toliau siūloma 50 proc. mokesčio lengvata, taip pat 75 proc. lengvata tris ar daugiau vaikų arba vaiką su negalia auginantiems gyventojams.

Komercinį NT apmokestinti siūloma taip pat, kaip ir anksčiau, tačiau nustatyti ir papildomą 0,2 proc. tarifą – jo pajamos bus skiriamos gynybai ir, skaičiuojama, sieks 60,5 mln. eurų.

Apleistas ir neprižiūrimas komercinis turtas būtų apmokestintas 4 proc. tarifu, pajamos skiriamos į savivaldybių biudžetus.

Priėmus siūlymus Seime, jie įsigaliotų nuo kitų metų sausio.