G. Paluckas: Prancūzijos galimybės užtikrinti europinį branduolinį „skėtį“ kol kas yra labai menkos

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad Prancūzijos galimybės Europos Sąjungos (ES) mastu užtikrinti vadinamąjį branduolinio atgrasymo „skėtį“ kol kas yra labai menkos. Todėl ministras pirmininkas ragina neardyti pasitikėjimo NATO įsipareigojimu užtikrinti branduolinį atgrasymą.

„Šiandieną Lietuva yra ginama NATO branduolinio „skėčio“, pabrėšiu – NATO. Septynios šalys, NATO narės, dalyvauja branduolinio atgrasymo programoje. Siūlymas prancūzų yra įdomus, tačiau noriu pasakyti, kad prancūzų branduolinis arsenalas ir jų galimybės užtikrinti europinį „skėtį“ yra kol kas labai, labai menkos“, – pirmadienį žurnalistams Seime teigė G. Paluckas.

„Todėl diskutuoti, šnekėti apie viską galime, tačiau tikrai kviečiu neardyti pasitikėjimo NATO, nepaisant to, kaip šiandieną kartais socialiniuose tinkluose skamba mūsų NATO strateginio partnerio pareiškimas“, – akcentavo jis.

Premjeras pabrėžia, kad šiuo metu Lietuva yra ginama NATO branduolinio „skėčio“, kuriuo, anot jo, ir reikėtų pasitikėti.

„Prancūzijos branduolinio „skėčio“ Europoje tiesiog nėra tokios koncepcijos kol kas. Todėl, kai mes sakome pasirinkti vieną ar kitą „skėtį“ – „skėtį“ mes turime, kito „skėčio“ dar nėra“, – pabrėžė jis.

Visgi aptarti šią Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėją, anot jo, dar bus galima Valstybės gynimo taryboje.

„Apie tai mes galime diskutuoti ir galime tai daryti Valstybės gynimo taryboje. Ir tada turėsime aiškų planą", – sakė jis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas E. Macronas kreipėsi į gyventojus, siekdamas užtikrinti prancūzus dėl jų šalies ir Europos saugumo. 

Politikas kalbėjo apie tai, kad Europa turi sugebėti geriau apsiginti ir labiau apsiginkluoti, taip pat sakė, kad žada tartis su sąjungininkėmis Europoje, kad Prancūzijos turimi branduoliniai ginklai veiktų kaip atgrasymo priemonė ir gintų žemyną nuo Rusijos grėsmės. 

Prancūzijos lyderio iniciatyvą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sutiko palankiai, teigdamas, jog branduolinis „skėtis“ veiktų kaip labai rimta atgrasymo priemonė. 

Visgi premjeras G. Paluckas pareiškė, kad šis „pasiūlymas dar labai žalias“.

Tuo metu praėjusioje Vyriausybėje daugiau kaip pusmetį krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs dabartinis konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sukritikavo dabartinio premjero G. Palucko poziciją.

„Manau, kad prezidentas Gitanas Nausėda pasakė teisingai, reikia pradėti konsultacijas, o premjeras pasakė visiškai netinkamai, nes iš esmės mums reikia, jeigu yra galimybė, gauti daugiau saugumo garantijų, jeigu yra galimybė, patekti po skėčiu. Mes privalome tokią galimybę svarstyti ir pradėti konsultacijas“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Reaguodamas į šią kritiką, pats G. Paluckas teigė, jog tokie opozicijos pareiškimai, esą valdantieji nesielgia valstybiškai, yra didžiausia grėsmė Vyriausybės planams užtikrinti šalies saugumą.

„NATO branduolinio atgrasymo doktrina turėtų būti žinoma visiems, kurie buvo atsakingi už krašto gynybą ir saugumą. Todėl sakyti, kad NATO branduolinę doktriną galima pakeisti vienu pasakymu „Prancūzija dabar tuo rūpinsis“ yra tiesiog baisiai neatsakinga ir netgi pavojinga“, – šeštadienį žurnalistams kalbėjo G. Paluckas.

Prancūzija yra vienintelė branduolinė valstybė ES.