G. Paluckas neigia, kad siūlomi pakeitimai dėl darbo su slapta informacija, yra  R. Žemaitaičio „gelbėjimo akcija“

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko Juliaus Sabatausko siūlymai gerokai trumpinti sąrašą parlamento pareigybių, kurioms būtinas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, nėra tokio leidimo negavusio „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio „gelbėjimo akcija“, sako premjeras Gintautas Paluckas. Pasak Vyriausybės vadovo, teikdamas pakeitimus partijos kolega remiasi realia statistika – kiek kartų Seimo komisijų ir komitetų nariams teko dirbti su grifuota medžiaga.

„Tai yra Seimo statuto pakeitimai ir Seimas dėl to apsispręs. Bet kiek aš esu susipažinęs su Seimo statuto svarstymu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas remiasi į praktiką, į statistiką – t. y., kiek kartų komitetų ir komisijų nariai susidūrė apskritai su slapta medžiaga, su slapta informacija ir kiek kartų per penkerius, dešimt ar penkiolika metų toks realus poreikis buvo. Tam, kad mes nespekuliuotume, kam iš tikrųjų reikia, kam nereikia, kas gelbėjamas, kas negelbėjamas. Taip kad atsiremiant į tą statistiką. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kiek žinau, ir pateiks siūlymus“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė G. Paluckas.

„Čia nėra nei gelbėjimo akcija, nei kažkieno žlugdymo akcija“, – patikino jis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė parlamento pirmininko Sauliaus Skvernelio inicijuotoms Seimo statuto pataisoms – jomis siūloma įtvirtinti pareigybes, kurioms būtini atitinkami leidimai dirbti su įslaptinta informacija. Šiuo metu tokia tvarka yra reglamentuojama Seimo pirmininko potvarkiu.

Vis tik, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas ketina siūlyti sutrumpinti sąrašą Seimo pareigybių, kurioms būtų numatyta prievolė turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Parlamento vadovo inicijuotose Seimo statuto pataisose socialdemokratas siūlo numatyti, kad leidimai būtų reikalingi tik Seimo valdybai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK), Užsienio reikalų komiteto (URK) nariams, taip pat specialiųjų tyrimų komisijų atstovams.

J. Sabatausko siūlyme neliko ir delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Jeigu Seimas pritartų tokiems siūlymams, tai reikštų, kad postą šioje delegacijoje išsaugotų leidimo dirbti su slapta informacija negavęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Eltai J. Sabatauskas tvirtino, jog minėtus siūlymus teikia įvertinus pastarųjų 5 metų Seimo nariams ir komitetams teiktos informacijos statistiką. Tuo metu klausiamas, ar taip nemėgina padėti koalicijos partneriui R. Žemaitaičiui, J. Sabatauskas tokias mintis neigė ir vadino „sąmokslo teorijomis“.

Minėtas pataisas inicijavęs parlamento vadovas S. Skvernelis jau spėjo sureaguoti į J. Sabatausko siūlymus, pavadindamas juos nesusipratimu.

„Netgi pačiam Teisės ir teisėtvarkos komitetui, visam komitetui siūloma, kad nereikėtų turėti leidimo dirbti su slapta informacija. Tai sunkiai įsivaizduoju, kaip šis komitetas gali atlikinėti parlamentinę kontrolę“, – LRT radijui dėstė jis, prisimindamas, jog kadaise, būdamas Policijos generaliniu komisaru, teikdavo komitetui slaptą informaciją.

Seimo statuto pakeitimus S. Skvernelis inicijavo po to, kai VSD prieštaravo, jog būtų išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui. Netrukus VSD pateikė dar vieną neigiamą išvadą – dėl „aušriečio“ Dainoro Bradausko.

Kaip numato įstatymas, teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, remiantis VSD vertinimu, suteikia paslapčių subjekto vadovas – šiuo atveju, Seimo pirmininkas.