G. Paluckas: koalicija sutaria, kad pelno mokesčio padidinimas 1 proc. punktu nebūtų dramatiškas

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad koalicija sutarė dėl pelno mokesčio verslui padidinimo 1 procentinių punktų. Tačiau, pabrėžia jis, taip pat aptartos ir tam tikros investicinės lengvatos, kurios turėtų kompensuoti verslo netektis.

„Yra bendras matymas, kad 1 proc. juridinių asmenų pelno mokesčio padidėjimas tikrai nebūtų dramatiškas. Ir turint galvoje, kad papildomai yra siūlomos lengvatos, kaip momentinis atskaitymas investicijų į nekilnojamą turtą ir panašiai“, – antradienį po koalicijos tarybos posėdžio teigė G. Paluckas. 

„Matyt galima būtų subalansuoti tam tikras verslo netektis su gaunamomis naudomis. Bet apie tai diskutuosime su verslo bendruomene“, – teigė jis. 

Tačiau, anot premjero, dar nėra garantuota, kad pelno mokestis bus pakeltas iki 17 proc. 

„Dar nėra garantuota. Bus garantuota, kai aptarsime su bendruomene ir verslo visuomene. Ir tuo metu pateikti tuos projektus. Tai sąžiningo dialogo principai“, – sakė premjeras. 

Pelno mokesčio padidinimą palaiko ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, sakė šios politinės jėgos frakcijos Seime seniūnas Linas Kukuraitis.

„Sutarta, kad 1 proc. punkto pelno mokestis. Tai reiškia būtų taikomas 17 proc. pelno mokestis“, – sake L. Kukuraitis. 

G. Paluckas: papildomai surinktos lėšos bus skiriamos ne vien gynybai 

G. Paluckas aiškino, kad lėšos, surinktos atlikus mokestinius pakeitimus, nebus naudojamos vien gynybos poreikiams. Anot jo, sveikatos, švietimo, kultūros ir infrastruktūros sektoriams taip pat reikia lėšų, o pinigų ateityje reikės ir aptarnaujant Lietuvos skolą. 

„Visi pinigai, kurie patenka į biudžetą, jie reikalingi visoms išlaidoms. Tai tiek gynybai, tiek sveikatai, švietimui, kultūrai ir kelių tiesimui. Taip pat reikia ir taupyti, atsisakyti neprioritetinių išlaidų. Taip pat pajamos reikalingos administruoti skolą“, – kalbėjo G. Paluckas. 

Antradienį Seime posėdžiavo koalicinė taryba. Šio posėdžio metu buvo finalizuoti mokestinės pertvarkos siūlymus.

ELTA primena, kad pirminiame Finansų ministerijos mokestių pakeitimų siūlyme buvo numatyta NT kartelę mažinti nuo 150 tūkst. iki 20 tūkst. eurų Registrų centro nustatomos būsto vertės, tačiau po antrojo darbo grupės posėdžio parlamentarai teigė, jog ši riba bus didesnė nei 60 tūkst. eurų. Neoficialiai kalbėta, jog valdantieji tariasi dėl 80 tūkst. eurų kartelės.

Pagal pirminius Finansų ministerijos siūlymus, taip pat numatoma taikyti naujus NT tarifus priklausomai nuo turimo turto vertės. Priklausomai nuo nekomercinio NT vertės, pirminiai siūlymai numatė, kad tarifai siektų nuo 0,2 proc. (nuo 20 tūkst. eurų vertės būsto) iki 0,5 proc. (nuo 150 iki 300 tūkst. eurų), 1 proc. (nuo 300 tūkst. eurų) arba 2 proc. (nuo 500 tūkst. eurų).

Tuo metu pelno mokestį ministerija siūlė kelti 2 proc. – stambioms įmonėms jį didinti nuo 16 iki 18 proc., smulkioms – nuo 6 iki 8 proc., tačiau parlamentarai teigė, kad linkstama jį siūlyti kelti vienu procentu.

Be to, teigta, jog iš esmės sutariama įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, taip pat koalicijai planuojama teikti siūlymus dėl didesnių aplinkosauginių mokesčių, progresinio azartinių lošimų apmokestinimo.

Skelbta, jog mokestiniais pakeitimais bus siekiama gyventojų pajamas apmokestinti pagal jų dydį, o ne rūšį – kol kas kalbama apie tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Anksčiau skelbta, jog metinėms iki 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio pajamoms būtų taikomas 20 proc. GPM tarifas, didesnėms – 32 proc., taip pat numatytas tarpinis 25 proc. tarifas, tačiau jo rėžiai kol kas nedetalizuojami.

Taip pat esą išlieka siūlymas didžiausioms pajamoms papildomai taikyti suminį 8 proc. mokestį, tačiau neketinama kelti 15 proc. mokesčio tarifo dividendams.

Pagal pirminius Finansų ministerijos siūlymus, į valstybės biudžetą priėmus pakeitimus kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.