G. Paluckas: JAV sprendimas labiau spausti Rusiją dėl karo užbaigimo Ukrainoje yra logiškas

Vašingtonui svarstant padidinti spaudimą Rusijai dėl karo Ukrainoje užbaigimo, premjeras Gintautas Paluckas tai vertina kaip logišką sprendimą. Anot jo, nesėkmingos derybos ir diskusijos su Maskva rodo, jog Rusija paliaubų nesiekia.

„Mes visi pastebime šiek tiek labiau subalansuotą JAV retoriką ar poziciją Ukrainos atžvilgiu, nes galbūt iš pradžių (buvo – ELTA) nuogąstavimai, kad naujoji JAV administracija turi per daug naivumo ar tokio pernelyg pozityvaus mąstymo ar požiūrio Rusijos atžvilgiu, tačiau po kelių derybų raundų (...) tapo akivaizdu, kad Rusija paliaubų nesiekia“, – penktadienį žurnalistams komentavo ministras pirmininkas.

„Todėl tie žingsniai retorikoje – didesnis spaudimas arba net siūlymas įvesti papildomas sankcijas – yra logiška tokių diskusijų, derybų arba santykių pasekmė“, – pridūrė jis.

Pasak G. Palucko, jeigu būtų taip, kad JAV atšauktų savo taikomas sankcijas Rusijai, tai sukurtų galimybes Kremliui dar labiau fiansuoti savo karinį biudžetą.

„Mūsų bendras sankcijų taikymas ir ES ir JAV yra kritiškai svarbus, nes, jeigu JAV sankcijas atšauktų, jų netaikytų, o ES sankcijas paliktų, matyt, mes turėtume dviejų greičių sistemą, kai iš tų sankcijų atšaukimo Rusija tikrai galėtų pildyti savo karo biudžetą. Tuo tarpu bendras veikimas sustiprina ir Europos politinę valią. (...) Manau, jog šiandien situacija yra daug geresnė negu turėjome prieš mėnesį laiko“, – sakė premjeras.

ELTA primena, kad JAV ir Ukraina praėjusią savaitę pasirašė susitarimą dėl naudingųjų iškasenų. Prezidento Donaldo Trumpo administracija jį pavadino nauja JAV įsipareigojimo Kyjivui forma, pasibaigus karinei pagalbai.

Toliau tęsiantis diskusijoms dėl taikos derybų, JAV balandžio pabaigoje skelbė, jog Jei Kyjivas ir Maskva artimiausiu metu neras sutarimo, Jungtinės Valstijos pasitrauks iš šio proceso. Tuo metu praėjusią savaitę žiniasklaida pranešė, kad JAV pareigūnai parengė keletą variantų, kaip D. Trumpui padidinti ekonominį spaudimą Rusijai, nes ši neskuba imtis veiksmų karui užbaigti.

Tuo metu JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as neseniai pareiškė, kad Rusija, kalbėdama apie konflikto užbaigimą, prašo pernelyg daug. Tačiau, pabrėžė jis, vis tiek svarbu suprasti Kremliaus požiūrį. J. D. Vance‘as pridūrė, kad nesakytų, jog Rusija nėra suinteresuota rasti sprendimą, bet pastebėjo, kad šiuo metu tarp Ukrainos ir Rusijos egzistuoja didelė spraga.

Kaip jau buvo skelbta, ES savo ruožtu vis dar ruošia 17-ąjį sankcijų paketą Rusijai. Užbaigti rengti 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą iki savo pirmininkavimo ES Tarybai pabaigos birželio 30 d. anksčiau skelbė norinti Lenkija.

Naujame sankcijų pakete, kaip skelbiama, numatytas draudimas eksportuoti į Rusiją raketų varikliuose naudojamas chemines medžiagas, prekybos apribojimai naujoms Turkijos, Serbijos, Uzbekistano ir JAE bendrovėms, dalyvaujančioms apeinant sankcijas.

Taip pat numatyti nauji apribojimai, nukreipti prieš Rusijos šešėlinį laivyną – daugiau kaip 100 laivų, nelegaliai gabenančių rusišką naftą.

Į sankcijų paketą taip pat turi būti įtrauktas atnaujintas juodasis sąrašas asmenų, bendrovių ir institucijų, kuriems uždraudžiama atvykti į ES ir įšaldomas jų turtas.

Į šį juodąjį sąrašą įtraukta 15 asmenų, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir verslo įmonių, besispecializuojančių elektroninių komponentų srityje, vadovai, 45 su gynyba dirbančios įmonės iš laivų statybos, transporto ir dronų gamybos sektorių.

Šiuo metu ES juodajame sąraše yra beveik 2,5 tūkst. asmenų, įmonių ir organizacijų.

16-asis paketas įsigaliojo prieš keletą mėnesių, per Rusijos invazijos į Ukrainą trečiąsias metines, vasario 24-ąją.