G. Paluckas apie Lietuvos santykius su Taivanu: gražiau skambėjo antraštėse negu yra praktikoje

Premjeras Gintautas Paluckas Lietuvos ir Taivano santykius vadina „įšalusiais“, nes Vilniuje iškelti lūkesčiai dvišaliam bendradarbiavimui nebuvo išpildyti. Anot jo, nors buvo daug kalbama apie ryšių su Taivanu naudas, praktikoje tai nepasiteisino.

„Kalbant apie Taivaną, mūsų praktinis bendradarbiavimas yra, matyt, įšalęs, nes lūkesčių buvo labai didelių, bet tie lūkesčiai nėra realizuoti. Mes neturime nei milijardinių investicijų fondo, nei mes turime pasidalintų technologijų puslaidininkių srityje. Yra daug dalykų, kurie, matyt, gražiau skambėjo antraštėse negu yra praktikoje“, – „Delfi“ laidoje „Verslo požiūris“ tvirtino G. Paluckas.

„Tas bendradarbiavimas (su Kinija – ELTA) yra toks, jog praktiškai mes diplomatinių santykių neturime. Kalbant apie mūsų eksportą, per praėjusį laikotarpį jis tam tikra prasme yra atsigavęs. Kalbant apie importą, vis tik tiekimo grandines, žaliavų gavimą ir panašiai mūsų daugelis verslų yra jau perkonstravęs į politiškai labiau nuspėjamas šalis“, – tęsė jis.

Kai kilo diplomatinė įtampa tarp Lietuvos ir Kinijos dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje, Pekinas išstūmė Lietuvą iš savo tiekimo grandinių. Pasak G. Palucko, tuo metu Lietuva apskritai susidūrė su problemomis eksporte, bet viską apsunkino ir užsienio investuotojų baimės dėl galimos Kinijos reakcijos.

„Daug užsienio kapitalo įmonių, kurios yra čia investavusios, bijojo, kad jų produkcijos Kinija neįsileis su mūsų tam tikrais komponentais. Šis klausimas yra šiek tiek jau savaime išsisprendęs, rizikos buvo didesnės negu jos realizavosi“, – kalbėjo premjeras.

„Bet yra nemažai verslų, užsienio investitorių, kurie neinvestavo ir neatvažiavo į Lietuvą. Jie nuogąstavo, jog jų pagrindinės eksporto rinkos yra Pietryčių Azija, Kinija ir, jeigu jie čia pastatys gamyklą ir čia gamins produkciją ir bus Lietuvos ženkliukas, (...) tiesiog neįleis tos produkcijos į Kiniją. Tai čia netekta nemažai investicijų, bet laiko atgal neatsuksi“, – akcentavo G. Paluckas.

Ministras pirmininkas tikino, jog buvo prarasta šimtai milijonų eurų tiesioginių investicijų ir pridūrė, kad galima tik spėlioti, kokia būtų buvusi sukurta vertė per tam tikrą laikotarpį.

„Mes galime tik spėlioti, nes mes tiesiog tokios galimybės neturime“, – sakė jis.

ELTA primena, kad anksčiau G. Paluckas teigė, jog būsimoji Vyriausybė neprieštarautų idėjai gerinti diplomatinius santykius su Kinija ir grąžinti į Pekiną Lietuvos ambasadorių.

Rinkimus laimėjusios LSDP programoje pabrėžiama, kad Kinija kelia iššūkių saugumui ir užsienio politikai. Tačiau socialdemokratai akcentavo, kad santykius su Pekinu reikia normalizuoti.

2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.