G. Paluckas apie iš darbotvarkės išbrauktas nacionalines sankcijas: aš pasitikiu užsienio reikalų ministru

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad nėra prasmės Lietuvai priimti nacionalinių sektorinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, jeigu nebūtų regioninio sprendimo. Todėl premjeras sklaido opozicijos sukeltas abejones, esą Seimo sprendimas išbraukti sankcijų klausimą iš ketvirtadienio darbotvarkės rodo valdančiųjų nepasitikėjimą užsienio reikalų ministru. Premjero teigimu, Lietuvos diplomatijos vadovu jis pasitiki.

„Jeigu viena Lietuva ir priimtų sektorines sankcijas, pavyzdžiui, neparduoti arba nepirkti, arba neleisti važiuoti per Lietuvą, o tai toliau leistų daryti Latvija ir Estija ar Lenkija, tuomet prekės, papuolusios į bendrą Europos rinką, galėtų judėti nepaisant to, ar mes priėmėme sprendimą ar ne. Tuo tarpu mes turėtume ekonominius nuostolius ir blaiviai žiūrėti į sankcijų paveikumą ir pasistengti pasiekti, jog toks sprendimas būtų regioninis“, – kalbėjo G. Paluckas.

„Jeigu nėra regioninio sutarimo, toks sektorinių sankcijų priėmimas yra beprasmis“, – pridūrė jis.

Vyriausybės vadovas tvirtino, jog jau yra aptaręs sankcijų Rusijai ir Baltarusijai klausimą su Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrais pirmininkais.

„Tai sudėtingas klausimas, bet jie instrumentus yra paruošę. Jeigu Europos Sąjunga (ES) negebės dėl politinių priežasčių priimti sankcijų pratęsimo sprendimo, tuomet kils poreikis susitikti ir priimti sprendimą, ar darome, ar nedarome“, – sakė jis.

Išreiškė pasitikėjimą K. Budriu

Šiek tiek anksčiau ekspremjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Seimo sprendimą išbraukti nacionalinių sankcijų klausimą iš ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkės galima vertinti kaip valdančiųjų nepasitikėjimą užsienio reikalų ministru.

„Aš pasitikiu užsienio reikalų ministru“, – savo ruožtu į tokius teiginius atsakė G. Paluckas.

Tiki, kad ES susitars dėl naujojo sankcijų Rusijai paketo

Premjeras taip pat teigė tikintis, kad ES sugebės susitarti dėl naujojo sankcijų Rusijai paketo. Pasak jo, Bendrija daro konkrečius žingsnius ir yra numačiusi planus.

„Yra daromas planas A, B ir C. A – jeigu visi sutaria, B – jeigu nesutaria arba nepritaria viena šalis, C – koks vaidmuo Europos Parlamento ir panašiai. Tikrai nebėkime priekyje traukinio“, – tvirtino G. Paluckas.

Primenama, kad ketvirtadienį Seimui buvo planuota teikti siūlymą, numatantį galimybę Lietuvai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Visgi, prieš parlamento posėdį vykusioje seniūnų sueigoje nuspręsta šį klausimą iš darbotvarkės išbraukti. 

Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtose Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo pataisose numatoma galimybė Vyriausybei sudaryti sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus, įšaldant jų turtą ar taikant sektorinius apribojimus. 

Rusijos ir Baltarusijos piliečių ar įmonių turtas būtų įšaldomas tais atvejais, jei pastarieji kenkia Ukrainos teritorijos vientisumui, remia karą ir represijas prieš Rusijos opoziciją ir pilietinę visuomenę, numatant tam tikras išimtis dėl lėšų, reikalingų maisto produktams, vaistams ir kitiems būtiniems produktams ar paslaugoms.

Tuo metu taikant sektorines sankcijas siekiama drausti technologijų, paslaugų ir programinės įrangos iš Rusijos ir Baltarusijos importą bei tiekti su šių prekių tiekimu ar gamyba susijusias paslaugas, taip pat eksportuoti technologijų ir programinės įrangos, kuri galėtų būti naudojama Rusijos ar Baltarusijos kariuomenėje.

Visgi, sankcijos negaliotų tais atvejais, kai paslaugos reikalingos farmacijos, medicinos, humanitariniais tikslais. 

URM siūlo numatyti ir papildomas sektorines ribojamąsias priemones, jeigu nustatoma, kad atitinkamas Rusijos ir Baltarusijos ekonomikos sektorius gali būti naudojamas remiant karinę agresiją prieš Ukrainą, kariuomenės ir technologijų tobulinimui, pramonės pajėgumų didinimui, Lietuvos saugumo ir nepriklausomybės kenkimui, įskaitant manipuliavimą informacija. 

Seimas balandį metams pratęsė sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. 

Įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per ES išorės sieną, o atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų.

Pirmą kartą įstatymas dėl nacionalinių sankcijų įvedimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo priimtas 2023 m. pavasarį. Pernai jų galiojimas buvo pratęstas metams.