G. Nausėda žada teikti pataisas dėl LB pelno įmokos, kovos su PVM grobstymu (papildyta)

Prezidentas Gitanas Nausėda pavasarį žada teikti įstatymų pakeitimus, susijusius su didesne Lietuvos banko (LB) pelno įmoka į valstybės biudžetą bei griežtesnėmis sankcijomis už pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą.

„Vienas bus dėl Lietuvos banko atskaitymų į biudžetą, nes dabartinis atskaitymų modelis yra nukreiptas į praeitį“, – po susitikimo su parlamentinių partijų lyderiais, su kuriais kalbėta apie gynybos finansavimo šaltinius, žurnalistams trečiadienį sakė G. Nausėda.

„Antras projektas susijęs su PVM mokėtojo statusu ir jo veiklos apribojimu tuo atveju, jeigu yra mokesčių grobstymo formų ir yra įtarimų dėl galimo PVM grobstymo, turėtų būti griežčiau reaguojama į tokią veiklą, ir tai galėtų padėti užkardyti arba turėti prevencinį efektą galimiems mokesčių nemokėtojams“, – teigė šalies vadovas.  

Pasak G. Nausėdos, dabartinė LB pelno įmokos formulė kai kuriais metais iškreipia centrinio banko indėlį į šalies biudžetą. 

„Kartais, kai kuriais metais, kai būna mažiau pelno uždirbta, o po to pelnas labai staigiai padidėja tais metais, už kuriuos skaičiuojami atsiskaitymai, galimas dalykas, kad kartais išsikraipo ir neadekvačiai prisidedama prie valstybės biudžeto. Su Lietuvos banku jau esame pradėję konsultacijas šiuo klausimu ir tikrai darysime taip, kad visi sutiktume su šiuo projektu“, – aiškino šalies prezidentas. 

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sausį teigė, kad 2023 metais bankas uždirbo daugiau nei 20 mln. eurų pelno, tuo metu 2022 metai nebuvo pelningi, tačiau valstybei centrinis bankas skiria lėšų ir kitais būdais. 

2023 metais uždirbęs 23,64 mln. eurų pelno, pernai centrinis bankas į valstybės biudžetą pervedė 14,38 mln. eurų.

G. Nausėda trečiadienį pakartojo, jog siekiant didesnio gynybos finansavimo Lietuva pirmiausia turės „labiau naudotis skolinimosi instrumentais“.

„Turime elgtis nestandartiškai, ieškoti kūrybinių sprendimų tiek Europoje, tiek ypatingai Lietuvoje“, – sakė G. Nausėda.

Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, G. Nausėda sausį interviu BNS pasiūlė tai daryti naudojant ir Lietuvos valiutos atsargas.

Daugiau nei 7 mlrd. eurų siekiančios atsargos kaupiamos užsienyje. Beveik pusė šių lėšų yra skolos vertybiniai popieriai. 

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius yra sakęs, kad Lietuvos banko pelnas didele dalimi yra susijęs su šių atsargų investicijų grąža.

Pagal Lietuvos banko įstatymą dabar jo pelno įmoka į biudžetą paskirsčius pelną atsargos kapitalui neturi viršyti 70 proc. paskutinių trejų finansinių metų pelno vidurkio. 

LB 2022 metais neuždirbo pelno, todėl 2023 metais pirmą kartą nuo 1993 metų (tiek siekia LB turima informacija) nepervedė pelno įmokos į biudžetą. 2021 metais LB buvo uždirbęs 37,99 mln. eurų pelno ir į valstybės biudžetą pervedė 20,38 mln. eurų. Tai buvo didžiausia suma nuo 2012-ųjų.  

Iš 2020-ųjų pelno į valstybės biudžetą buvo pervesta 16,6 mln. eurų, iš 2019 metų – 13,8 mln., iš 2018 metų – 12,7 mln. eurų. Ankstesniais metais LB visada mokėjo pelno įmokas valstybei.