G. Nausėda svarstys, ar kreiptis į KT dėl galimybių paso vaikams

Prezidentas Gitanas Nausėda svarstys, ar reikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso vaikams nuo 12 metų, teigia prezidento patarėja Irena Segalovičienė.

Tai G. Nausėda pažadėjo antradienio susitikime su „Basų mamų“ atstove, politike Vitalija Jankauskaite-Milčiuviene, patvirtino prezidento patarėja socialiniams klausimams.

Sprendimą žada „artimiausiu metu“

„Sutarėme, kad tėvų atstovai ateis dar su teisiniais argumentais pasikalbėti, ir, ko gero, dar turėsime diskusiją raštu ar susitikus – nežinia. Pratęsime šitą diskusiją ir tuomet prezidentas apsispręs į vieną ar į kitą pusę. Kaip minėjau, prezidentas apsispręs artimiausiu metu, mes diskutuojame apie tai“, – žurnalistams po susitikimo sakė I. Segalovičienė.

Anot jos, prezidento susitikimas neturėtų būti laikomas parama prieš skiepus nusiteikusioms gyventojų grupėms.

„Nemanau, tikrai neturėtų būti taip traktuojama, tai yra ydinga, prezidentas yra visų prezidentas, jis girdi visus, ir jo tikslas visada bus išklausyti visas visuomenės grupes. Tikrai, prezidentas yra gavęs ne tik „Basų mamų“ kreipimąsi – turime ir daug kreipimųsi raštu: ir „Lietuvos tėvų forumas“, ir kitos organizacijos. Tas klausimas aktualus, ne veltui Konstitucinis Teismas yra priėmęs sprendimą nagrinėti šitą klausimą“, – kalbėjo G. Nausėdos patarėja.  

Šilalės rajono tarybos narė, „valstiečių“ Šilalės rajono skyriaus pirmininkė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė teigė, kad džiaugiasi, jog buvo priimta prezidento, nes susitikimo laukė daugiau nei mėnesį.

„Džiaugiamės, kad pasimatėme, nes artėja šventės, kaip ir visi, viliamės stebuklo. Pokalbis buvo šiltas, žmogiškas, buvo išsakyti ir teisiniai argumentai, bet netrūko ir to žmogiško, paprasto pasikalbėjimo. Prezidentas pažadėjo apsispręsti artimiausiu metu, ar jis kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso vaikams“, – sakė ji.

Vyriausybė yra priėmusi sprendimą nuo gruodžio 28 dienos iš vaikų nuo 12 metų, norinčių užsiimti tam tikromis veiklomis ar lankytis prekybos centruose, reikalauti galimybių paso.

Dabar galimybių paso reikia vaikams nuo 16 metų. Jis išduodamas paskiepytiems, persirgusiems ar besitestuojantiems žmonės. Jo neturintieji negali patekti į daugumą prekybos, pramogų vietų.

Tikisi, jog KT sustabdys sprendimą

Vyriausybės nutarimą dėl galimybių paso Konstituciniam Teismui spalį apskundė ir maždaug ketvirtadalis Seimo narių iš opozicijos.

Tačiau V. Jankauskaitė-Milčiuvienė pabrėžė, kad parlamentarų ir prezidento kreipimaisi į Konstitucinį Teismą „yra skirtingi dalykai“, nes šalies vadovo kreipimosi atveju sprendimas įvesti galimybių pasą dvylikmečiams jau po savaitės būtų stabdomas. 

„Kai kreipiasi prezidentas, kol Konstitucinis Teismas priims sprendimą, iškart nustoja galioti visi nutarimai, dėl kurių buvo kreiptasi“, – tvirtino „Basų mamų“ atstovė.

„Mes niekada nesakėme, kad mes esame prieš skiepus, ar už skiepus, mes esame už galimybę rinktis ir prieš vaikų segregavimą, skirstymą“, – pridūrė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Savo ruožtu I. Segalovičienė pabrėžė, jog plintant COVID-19 omikron atmainai skiepai išlieka pagrindinė pandemijos valdymo priemonė, bet svarbus ir testavimas.

Anot jos, nors netrukus planuojama atsisakyti nemokamų COVID-19 testų siekiant galimybių paso, prezidentas ragina užtikrinti galimybę ir toliau nemokamai testuotis vaikams.

„Prezidentas kalbėjosi šia tema su premjere, ir tikrai buvo aptartas klausimas, kad vaikams testavimo mechanizmai, apmokami iš valstybės biudžeto, privalo būti užtikrinti ir toliau, tai yra labai svarbus veiksnys“, – pabrėžė patarėja.

„Pagrindiniai tikslai – išsaugoti vaikų sveikatą, nes vaikai irgi serga. Antras dalykas – išsaugoti maksimaliai kontaktinį ugdymą. Ir trečias dalykas – išsaugoti vaikų socialinį gyvenimą. Nes visos šios trys dedamosios, ypatingai mūsų paaugliams, 12-15 metų, yra itin reikšmingos“, – tvirtino ji. 

Akcijoje – apie 100 protestuotojų

Basomis mamomis pasivadinusios protestuotojos G. Nausėdos susitikimo su jų atstove metu antradienį surengė akciją prie Prezidentūros.

Iš viso į šią protesto akciją antradienio pavakarę atėjo iki 100 žmonių. Jie degino žvakeles, dainavo tautines dainas, mojavo vėliavomis, laikė plakatus, nepritariančius galimybių pasui.

Pasak 38-erių metų mokytojo Tomo Burkausko, galimybių pasas diskriminuoja žmones, jis neturėtų būti taikomas nei vaikams, nei suaugusiems.

„Aš pats du kartus pasiskiepijau, tačiau manau, kad ši priemonė jei ir yra efektyvi, tai nebent minimaliai. Ji iš esmės diskriminuoja šalies gyventojus ir neprivers visų pasiskiepyti. Vis tiek visada bus žmonių, kurie nenorės skiepytis“, – kalbėjo vyras.

Jis teigė, kad daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama skatinant žmones skiepytis, aiškinant apie naudą ir galimą pavojų to nedarant.

Jam antrino ir 36-erių vertėja Gytė Jarmolina, kuri galimybių pasą vadino segregacijos įrankiu.

„Vieni žmonės tampa lygesni už kitus“, – teigė ji.

Tai ne pirmas toks protestas šiemet – kiek anksčiau basų kojų akcijos rengtos prie Vyriausybės ir Prezidentūros, siekiant išreikšti nepritarimą, jog nuo gruodžio pabaigos galimybių pasas bus reikalingas ir dvylikmečiams.

BNS