G. Nausėda: svarbiausia, kad nesusidarytų įspūdis, jog JAV ir Rusija bendrauja už nugaros Europai ir Ukrainai

JAV ir Rusijos lyderiams pradėjus kalbėti apie galimas karo Ukrainoje paliaubas, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako – svarbiausia, jog Europa ir Ukraina šių derybų kontekste neliktų pokalbių nuošalyje, o Vakarai nesiimtų daryti nuolaidų agresoriui.

„Gali susidaryti toks įspūdis (kad derybos dėl Ukrainos vyksta be Ukrainos – ELTA), nors prezidentas Trumpas susisiekė ir su prezidentu Zelenskiu. Tačiau svarbiausia išvengti štai kokio dalyko – kad nesusidarytų įspūdis, kad yra bendraujama tiek Europai, tiek Ukrainai už nugaros. Ir kad derybinės pozicijos, kurias atsineša šiuo atveju JAV ir visas demokratinis pasaulis, kad jos būtų stiprios, kad jos neprasidėtų nuo kažkokių nuolaidų darymo agresoriui“, – ketvirtadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Niekas pasaulyje nepasikeitė – agresorius liko agresoriumi, auka arba užpultoji šalis liko užpultoji šalis. Ir šito pamiršti ir šito nubraukti nuo stalo negalima“, – akcentavo šalies vadovas.

G. Nausėda patikino, kad Lietuva – kaip ir Europa – išlaiko savo poziciją ir remia Ukrainą. Pasak prezidento, nors JAV yra svarbus saugumo partneris, senojo žemyno šalys turi imtis aiškių veiksmų ir stiprinti savo saugumą.

„Mes esame su Ukraina, Europa yra su Ukraina. JAV be jokios abejonės yra labai svarus mūsų partneris ir mes darysime viską, kad Europa būtų pasirengusi lygiavertiškai dalyvauti savo gynybos ir saugumo stiprinime. Tačiau, kad tai vyktų greičiau, reikalinga politinė valia. Todėl netrukus važiuosiu į Miuncheno konferenciją – tikrai reikia daugiau politinės valios, reikia daugiau vienybės NATO sudėtyje“, – teigė jis, nurodydamas, kad ne tik deklaracijomis, bet realiais darbais reikia siekti 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimo gynybai, siekti modernizuoti šalių kariuomenes, vystyti karinio mobilumo projektus.

Klausiamas apie tai, jog Vašingtono ir Kyjivo vizijos dėl to, kaip atrodytų taika Ukrainoje, gali skirtis, G. Nausėda pažymėjo – per prievartą taikos niekas negali atnešti.

„Negalime per prievartą atnešti taikos. Mes visada pasisakome, kad taika turi būti ne kažkoks minutinis sandoris, kuris čia pat gali būti lengvai pažeistas šalies, kuri, sutikite, savo ankstesne veikla nenusipelnė pasitikėjimo. Todėl privalo būti sudaryta stabili, tvari taika. Ir kad po šio taikos susitarimo agresoriui nekiltų noras užpulti dar kitą taikinį arba antrą kartą pulti tą pačią Ukrainą“, – tikino prezidentas.

„Kol šitokių sąlygų nėra arba kol pagrindinės sąlygos nėra tinkamos tokiam susitarimui, turbūt geriau būtų kol kas nesiekti tokio susitarimo per jėgą, o tiesiog toliau vykdyti derybų procesą ir lygiavertiškai derėtis su šalimi agresore“, – pridūrė šalies vadovas.

Laukia V. Zelenskio skambučio

Taip pat G. Nausėda pažymėjo netrukus sulauksiantis, anot jo, prasmingą pokalbį su JAV lyderiu trečiadienį turėjusio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio skambučio. 

„Netrukus sulauksiu prezidento Zelenskio skambučio. Man bus labai įdomu išgirsti, koks yra jo situacijos vertinimas po vakarykščio pokalbio su prezidentu Trumpu. Tarsimės, ką ateityje galėtume padaryti geriau“, –tikino G. Nausėda.

Trečiadienį V. Zelenskis pranešė, kad su D. Trumpu aptarė, kaip būtų galima užbaigti beveik trejus metus trunkančią rusų invaziją Ukrainoje.

„Niekas neturi kelti NATO jokių ultimatumų“

Ketvirtadienį JAV ir Rusijos lyderių pokalbius vertindamas užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys užsiminė, jog Rusija gali kelti dar 2021 m. įvardytus ultimatumus – nebepriimti į Aljansą jokių naujų narių, atitraukti pajėgas iš posovietinių valstybių.

G. Nausėda pažymėjo – niekas negali kelti jokių reikalavimų ir ultimatumų NATO Aljansui.

„Niekas neturi kelti NATO jokių ultimatumų. NATO priima sprendimus, kurie pagrįsti, pirmiausiai, visų Aljanso narių saugumu – be jokios abejonės, įskaitant ir mus. NATO 5-asis straipsnis veikia. Visa tai agresoriui turi būti tinkamai pristatyta, paaiškinta ir duota suprasti, kad agresorius negali kaip iš meniu rinktis savo kažkokių pageidaujamų opcijų“, – kalbėjo prezidentas.

„Pirmiausiai turi būti sutarta dėl taikos Ukrainoje ir turi būti sutarta taip, kad nekiltų nė mažiausios pagundos testuoti viso NATO, kaip organizacijos, pajėgumo. O tuo tarpu NATO, kaip organizacija, tikrai turi padaryti gerokai daugiau nei padarė iki šiol – tam kad būtų pajėgi atsispirti bet kokio pobūdžio provokacijoms ateityje“, – apibendrino G. Nausėda.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Kremlius pareiškė, jog D. Trumpo ir V. Putino susitikimas turi būti suorganizuotas „operatyviai“. Tai nuskambėjo po ankstesnę dieną surengto ilgo JAV ir Rusijos prezidentų pokalbio telefonu.

Kremliaus atstovas nurodė, kad derybų su JAV norima ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Europos saugumo bei klausimų, susijusių su Maskva, kuri 2021 m. pareikalavo, jog NATO grįžtų prie 1997 m. sienų.

Savo ruožtu JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas trečiadienį Briuselyje vykusiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime pareiškė, kad Ukraina negali tikėtis atgauti visų Rusijos užimtų teritorijų bei įstoti į NATO.