G. Nausėda sukritikavo siūlymą švelninti atsakomybę „čekiukų“ bylose: užsiminė girdėjęs apie galimus mainus

Prezidentas Gitanas Nausėda neigiamai vertina Seime svarstomas įstatymų pataisas dėl į „čekiukų“ skandalus patekusių politikų atsakomybės. Be to, prezidentas užsiminė girdėjęs apie galimus politinius mainus, kai esą kritikos sulaukę pakeitimai stumiami, kad būtų įteisinta partnerystė. Tokius veiksmus, apie kuriuos kalbama Seime, jis pavadino nemoraliais.

„Blogai žiūriu, blogai žiūriu į mėginimus išsukinėti vieniems kitus. Visi turime vienodai atsakyti prieš įstatymus. Pagal nusikaltimo arba nusižengimo pobūdį turi būti ir atitinkama bausmė“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Nausėda, paklaustas, kaip vertina įstatymo pataisas, kuriomis siūlo švelninti sankcijas asmenis, pakliuvusiems į „čekiukų“ skandalus.

Šalies vadovas pridūrė girdėjęs apie galimus politinius mainus Seime, kai esą pataisos dėl „čekiukų“ istorijų stumiamos tam, kad būtų priimtas partnerytės įstatymas. G. Nausėda tokius mainus pavadinimo nemoraliais.

„Mane taip pat pasiekė žinios ir apie galimus politinius mainus, kad vieni įstatymai yra prekiaujami už kitus įstatymus. Aš manau, kad pirmiausia, tai diskredituoja net ir patį Civilinės partnerystės įstatymą, jei iš tikrųjų tokiu būdu mėginama jį priimti, darant nuolaidas kitose vietose. Tai yra nemoralūs mainai ir manau, kad ir pati LGBT bendruomenė nenorėtų, kad rezultatas būtų pasiektas štai tokiu, ne itin korektišku būdu“, – dėstė šalies vadovas.

Seimo užkulisiuose valdančiajai daugumai ir opozicijai priklausantys parlamentarai kalba, jog socialdemokratų iniciatyva dėl Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų, švelninančių piktnaudžiaujančių politikų atsakomybę, gali būti susijusi su politiniais mainais, siekiant priimti Civilinės sąjungos įstatymą. 

Socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotomis BK pataisomis siūloma švelninti piktnaudžiaujančių politikų atsakomybę. Pakeitimais norima numatyti, kad, jei žala yra mažesnė nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

Jei žala yra didesnė, bet neviršija 250 MGL (šiuo metu – 17,5 tūkst. eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. 

Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei 250 MGL (17,5 tūkst. eurų). Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad teismas nebebūtų įpareigotas skirti viešųjų teisių atėmimo, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant jomis – ši sankcija būtų taikoma tik tuo atveju, kai teismas padarytų išvadą, jog toks sprendimas yra proporcingas siekiant apsaugoti visuomenės interesus. 

Jei Seimas pritartų, teismas galėtų skirti draudimą eiti tik tas pareigas arba užsiimti ta veikla, kurias eidamas asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą.

Primenama, kad trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė grupės parlamento liberalų siūlymui patikslinti lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojančio Civilinės sąjungos įstatymo įsigaliojimo datą. Dabartinėje projekto redakcijoje numatoma, kad, Seimui pritarus, civilinė sąjunga įsigaliotų nuo 2026 m. liepos 1 d.

Po komiteto verdikto, daug diskusijų keliantis Civilinės sąjungos įstatymo projektas galėtų grįžti paskutiniam balsavimui į plenarinių posėdžių salę. Tačiau, ar klausimas bus įtrauktas į artimiausių posėdžių darbotvarkę – kol kas neaišku.

Praeitos kadencijos Seimui Civilinės sąjungos įstatymo projekto priimti taip ir nepavyko. Pastaruoju siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

Balandžio mėnesį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.