G. Nausėda stoja streiką atnaujinusių pedagogų pusėn: mokytojai teisėtai reikalauja to, kas jiems pažadėta

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Vyriausybę įsiklausyti į streiką atnaujinusių mokytojų reikalavimus ir įsivertinti, ar nereikėtų biudžete numatyti papildomą finansavimą, leidžiantį nuo 2024 m. pradžios užtikrinti atlyginimų augimą 15 proc.

„Valstybės įsipareigojimas turi būti ne hipotetinis ar numanomas, o tvirtai užtikrintas adekvačiais skaičiais 2024 metų valstybės biudžete. Kylant abejonių, kad biudžeto projekte numatytas finansavimas leis užtikrinti užsibrėžtą atlyginimų lygį, Prezidentas siūlo biudžete numatyti papildomą finansavimą ir nuo 2024 m. sausio mėnesio užtikrinti atlyginimų augimą 15 proc.“ – teigiama komentare, kurį Eltai perdavė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Prezidentūra pažymi, kad duotų įsipareigojimų pedagogams valdžia privalo laikytis.

„Prezidentas ragina nekvestionuoti juodu ant balto surašytų Vyriausybės įsipareigojimų, o pagarbiai tęsti derybas su streikuojančiais mokytojais, teisėtai reikalaujančiais, kad ne tik Vyriausybės, bet ir parlamentinių partijų iškilmingai duoti įsipareigojimai būtų vykdomi“, – teigiama atsakyme.

Prezidentūra taip pat sukritikavo streiko išvakarėse švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto išsakytas abejones, esą įsipareigojimas kelti mokytojų atlyginimus iki 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio yra per sudėtingas. Pasak šalies vadovo, tokie ministro teiginiai yra „negarbingo ir nuviliančio politikų nenuoseklumo pavyzdys“.

„Mokytojų streiko atnaujinimo išvakarėse pasigirdęs švietimo, mokslo ir sporto ministro abejojimas dėl jo paties Vyriausybės įsipareigojimo užtikrinti, kad 2024 m. mokytojų atlygis bus 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, yra negarbingo ir nuviliančio politikų nenuoseklumo pavyzdys“, – teigiama komentare, pažymint, kad Prezidentūros požiūriu streikuojančių mokytojų reikalavimai yra teisėti.

„Prezidentas pabrėžia, kad mokytojai teisėtai reikalauja to, kas jiems pažadėta ir šios Vyriausybės programoje, ir nacionaliniame susitarime dėl švietimo politikos“, – teigiama komentare.

Trečiadienį pedagogai atnaujino rugsėjo pradžioje pradėtą neterminuotą streiką. Vakare mitingavę prie Seimo švietimo darbuotojai parlamentarams atvežė ir savo algalapius – taip siekiama įrodyti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) skelbiama informacija apie pedagogų atlyginimus nėra teisinga.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, trečiadienio pavakarę streikuoja 2,8 tūkst. ugdymo įstaigų darbuotojų, iš jų – 2,54 tūkst. mokytojų. Streike dalyvauja 183 ugdymo įstaigos.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) mokytojų netenkina švietimo ministerijos siūlymas darbo užmokestį kitais metais didinti 21 proc. – po 10 proc. sausio ir rugsėjo mėnesiais. Andriaus Navicko vadovaujama profesinė sąjunga prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.

Streikas atnaujinamas tuo metu, kai Seime svarstomas Vyriausybės parengtas kitų metų valstybės biudžetas. Mokytojai tikisi, kad parlamento nariai išgirs jų prašymą labiau kelti atlyginimus kitais metais ir priims jiems palankias biudžeto korekcijas. Atliepdamos mokytojų prašymus, trys opozicinės frakcijos yra parengusios siūlymus didinti pedagogų atlyginimus labiau, nei numatė švietimo ministerija.

Vėl streikuoti pradedantiems mokytojams tikintis Seimo narių palaikymo, švietimo ministras Gintautas Jakštas skeptiškai vertina opozicijos pasiūlymus pabrėždamas, kad biudžeto projekte jau numatytas maksimalus lėšų kiekis atlyginimams didinti.

Švietimo darbuotojų profsąjunga teigia suprantanti, kad gali nepavykti įkalbėti Seimo narių pritarti opozicijos siūlymams didinti mokytojų atlyginimus labiau nei yra numačiusi Vyriausybė. A. Navicko teigimu, jei kitų metų valstybės biudžete nebus padidintos lėšos darbo užmokesčio kėlimui, mokytojai ir toliau protestuos.