G. Nausėda: sėkmę pasiekę verslo žmonės galėtų pademonstruoti šiek tiek daugiau solidarumo

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog Vyriausybės pateiktiems mokestiniams pakeitimams prieštaraujanti šalies verslo bendruomenė „galėtų pademonstruoti šiek tiek daugiau“ solidarumo. Pasak šalies vadovo, anksčiau reiškę paramą gynybos finansavimo didinimui, dabar verslininkų atstovai pakeitė poziciją ir prašo nedidinti mokesčių įmonėms.

„Pačioje pradžioje, kai buvo labai plačiai pristatoma ta iniciatyva dėl 4 proc. BVP (gynybai – ELTA), mes specialiai susitikome. Po to mes dar kartą susitikome, kai Valstybės gynimo taryba paskelbė 5–6 proc. gynybos išlaidų tikslą. Ir tada aš mačiau, kad žmonės tikrai pagauti entuziazmo, verslo bendruomenės lyderiai sakė – taip, taip, mes esame pasirengę prisidėti, mes remiame, prezidente, jūsų iniciatyvas dėl indėlių įveiklinimo per ILTE, aktyvesnio pensijų fondų turto panaudojimo investicijoms Lietuvoje, dėl Lietuvos banko iniciatyvų“, – Prezidentūroje vykusiame „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ forume sakė G. Nausėda, stebėdamasis pasikeitusia verslo atstovų pozicija.

„O dabar apsisuko ratas ir aš matau tuos pačius žmones atėjusius ir sakančius: kad, žinote, geriausia idėja – nelieskite jūs mūsų mokesčių, bet padidinkite pridėtinės vertės mokestį. Tai aš sakau – ar tai tikrai yra tas solidarumas, kuomet ir močiutė mokės tą pridėtinės vertės mokestį, ir jūs su gerokai didesnėmis pajamomis mokėsite tą mokestį“, – kalbėjo prezidentas.

G. Nausėdos teigimu, didinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, išlaidos tarp gyventojų pasiskirstytų netolygiai.

„Reiškia, iš esmės išlaidos paskirstomos toli gražu netolygiai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo demokratinė sistema, PVM, bet išlaidos pasiskirsto labai netolygiai. Ir todėl aš manyčiau, kad, vis dėlto, to solidarumo tikrai sėkmę pasiekę mūsų verslo žmonės galėtų pademonstruoti šiek tiek daugiau“, – apibendrino šalies vadovas.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlomam mokesčių paketui, į kurį įeina nekilnojamojo turto (NT), gyventojų pajamų ir pelno apmokestinimo pokyčiai, taip pat naujų draudimo ir „cukraus“ mokesčių įvedimas.

Naujausius siūlymus ministerija, atsižvelgusi į daugiau nei 200 iš partnerių bei suinteresuotų verslo bei profesinių grupių gautų pastabų, registravo pirmadienį.

Tiesa, dar antradienį daugiau nei 200 verslo, pramonės ir profesinių asociacijų viešai kreipėsi į prezidentą atviru laišku, ragindami šalies vadovą imtis lyderystės stabdant mokesčių reformą ir telkiant dialogui dėl tvaraus gynybos finansavimo.

„Kreipiamės į Jus kaip į aukščiausią valstybės instituciją, galinčią suburti politines jėgas ir visuomenę. Reikia ne konflikto, o sprendimų. Ne vienašališkų reformų, o konstruktyvaus susikalbėjimo“, – rašoma atvirame laiške prezidentui.

Verslo bendruomenė kolektyviškai įspėjo, kad Finansų ministerijos siūloma mokesčių pertvarka gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai, darbo vietoms ir visuomenės gerovei.