G. Nausėda: saugumo situacija regione įtempta, bet nematome požymių, kad ji blogėtų (papildyta)

Saugumo situacija NATO Rytų flange išlieka įtempta, tačiau kol kas nėra požymių, kad ji blogėtų, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

„Saugumo situacija regione yra įtempta, bet, kad ji blogėtų – tokių požymių mes nematome“, – trečiadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams Prezidentūroje teigė G. Nausėda. 

„Taip, karas Ukrainoje tęsiasi, taip Ukrainos didvyriai toliau ginasi prieš agresoriaus puolimą, tai daro pakankamai sėkmingai. Be jokios abejonės, mes turime teikti kur kas didesnę paramą, kad Rusijos agresorius būtų sustabdytas“, – dėstė jis. 

Tikisi, kad Vokietijos brigadą pilnu pajėgumu priimti iki 2028-ųjų pavyks 

Spaudos konferencijos metu prezidentas pažymėjo, kad iki šiol nuveikti darbai rodo, jog Vokietijos brigada pilną operacinį pajėgumą Lietuvoje įgis kaip ir planuota – iki 2027-ųjų pabaigos. Nors, G. Nausėdos teigimu, kai kurių papildomos infrastruktūros elementų įgyvendinimas veikiausiai bus perkeltas į kiek vėlesnį laiką, sklandaus sąjungininkų priėmimo tai nesutrukdys.

„Pažymėčiau mūsų ambiciją įgyvendinti visus reikalingus projektus tam, kad Vokietijos brigada visa apimtimi būtų pasitikta iki 2027 metų pabaigos. Matau gerą dinamiką, kuri leidžia manyti, kad visa kritinė infrastruktūra, kuri yra reikalinga tam, kad Vokietijos kariai ne tik būtų apgyvendinti, bet ir turėtų visą reikalingą įrangą, logistikos sandėlius, erdves vykdyti pratybas, bus sukurta iki 2027 metų pabaigos“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo G. Nausėda.

„Tik kai kurie papildomos infrastruktūros elementai, jų įgyvendinimas gali būti perkeltas jau į 2028 metus. Tačiau, tai tikrai nesutrukdys visiškai sklandžiai priimti Vokietijos brigados“, – tvirtino jis.

Hagos susitikime daugiausia diskusijų kels siekio skirti 5 proc. BVP gynybai įgyvendinimo laikotarpis

Pasak G. Nausėdos, Hagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime daugiausia diskusijų veikiausiai sukels laikotarpio, per kurį turėtų būti įgyvendintas siekis skirti 5 proc. BVP gynybai, klausimas

„Lietuvos pozicija visada buvo labai aiški, kaip ir pagrindinių mūsų partnerių pozicija – 5 proc. BVP gynybos išlaidos. (…) Pagrindinis klausimas ir, manau, kad pagrindinė diskusija, kuri užvirs, bus dėl laiko horizonto – diskusija, kaip greitai mes tai turime įgyvendinti ir kokiu principu turime įgyvendinti. Ar diskretiškais sprendimais pagal atskirų valstybių konkrečia situaciją – vienais metais daugiau, kitais metais mažiau, ar nustatant tam tikrą procentinį lygį, kuriuo kiekvienais metais tvarkingai būtų didinamos tos karinės išlaidos“, – žurnalistams po VGT posėdžio sakė prezidentas, 

„Čia jau technikos dalykas, bet svarbiausia, kad turime siekti, kad tas 5 proc. lygis būtų pasiektas kaip galima anksčiau. Mūsų siekinys yra 2030 m. Deja, kai kurios valstybės laikosi nuomonės, kad galima ištęsti šitą procesą iki 2035m. arba, geresniu atveju, iki 2032 m“, – pridūrė jis. 

Pasak G. Nausėdos, ši nuostata dėl 5 proc. BVP skyrimo gynybai turėtų būti užfiksuota ir rengiamos deklaracijos tekste, nes, kaip akcentuoja prezidentas, tam, jog būtų užtikrintas regiono saugumas, reikalingas visų Aljanso valstybių susitelkimas. 

„Vien tai, kad mes Lietuvoje esame pasirengę, ir neturime, galima sakyti, jokių vidinių nesutarimų, kad 5–6 proc. yra reikalingi ne prieš kažką pasipuikuoti, o tam, kad nacionalinė divizija būtų sukurta iki 2030 m. Bet tai yra tiktai mūsų valstybės pastangos“, – kalbėjo šalies vadovas. 

„Visi puikiai suprantame, kad reikalingas visų valstybių susitelkimas, kadangi nuo to priklauso ir gynybos pramonės plėtra, nuo to priklauso NATO, kaip kolektyvinės gynybos organizacijos, jėga“, – teigė G. Nausėda. 

Primenama, kad kiek anksčiau NATO vadovas Markas Rutte pareiškė norįs įpareigoti Aljanso nares vėliausiai nuo 2032 m. gynybai ir saugumui kasmet skirti 5 proc. savo BVP. Visoms šalims narėms jis išsiuntė laišką, kuriame ragina 3,5 proc. numatyti „tvirtoms karinėms išlaidoms“ ir 1,5 proc. – susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui ir „panašiems dalykams“.

NATO šalių lyderiai viršūnių susitikime Hagoje dalyvaus birželio 24–25 dienomis. Pagrindinės temos bus Rusijos karas Ukrainoje bei NATO šalių gynybos išlaidų didinimas.