G. Nausėda ragina A. Armonaitę apsvarstyti likimą poste: tai yra apgailėtinas žemos politinės kultūros pavyzdys

Pasak šalies vadovo, pastaroji istorija yra „apgailėtinas žemos politinės kultūros pavyzdys“, įrodantis, kad šiuo klausimu Lietuvoje vyksta menki pokyčiai. Galimame interesų konflikte atsidūrusius politikus prezidentas lygina su „bebrų karta“, su kurių elgesiu taikstytis negalima. Todėl prezidentas iš Vyriausybės tikisi sulaukti ryžtingų sprendimų.

„Aš manau, kad tai vėlgi yra apgailėtinas žemos politinės kultūros pavyzdys. Mums žadėjo kitokią politinę kultūrą 2020 m. Tačiau įvertinus virtinę tam tikrų istorijų arba nepotizmo atvejų, tenka daryti išvadą, kad ta politinė kultūra menkai tepasikeitė. Ir visiškai nesvarbu, kad šiai bebrų kartai neauga ūsai ar trūksta barzdų. Bebras yra bebras. Tai yra, sakyčiau, gyvenimo būdas“, – trečiadienį TV3 televizijai teigė šalies vadovas.

„Su tokiu gyvenimo būdu politikoje tikrai negalima taikstytis. Dėl tos priežasties, manau, arba pati ministrė arba premjerė turėtų padaryti sprendimą“, – aiškino G. Nausėda.

„Visokiausi sprendimai galimi, įmanomi – įskaitant ir atsistatydinimą“, – pridūrė jis.

Dėl galimo interesų konflikto A. Armonaitė bei A. Belickaitės vyras, ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis kreipėsi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją (VTEK). Politikai prašo įvertinti ir atlikti tyrimą dėl privačių ir viešųjų interesų painiojimo.

G. Nausėda tokius Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovybės žingsnius vertina kaip mėginimą griebtis paskutinio šiaudo.

„Nežinau, ar čia mėginimas griebtis kaip šiaudo tos etikos komisijos yra tinkamas būdas, nes, kaip ten bebūtų, giminystės, draugystės, bendro mokslo įrodymai yra akivaizdūs. Tai suteikia labai nemalonų prieskonį visai šitai istorijai“, – apgailestavo šalies vadovas.

Visgi prezidentas neatmetė galimybės, kad artėjant 2024 m., kai šalyje vyks treji – prezidento, Europos Parlamento bei Seimo – rinkimai, tokių politikams artimų žmonių bandymų įsidarbinti valstybės valdomose įmonėse bus tik daugiau.

„Galimas dalykas, kad tokių atvejų, kuomet artėsime prie 2024 m. rinkimų, gali ir padaugėti, nes galbūt kažkas nuspręs, kad dabar yra paskutinė galimybė įsidarbinti. Liūdna, bet bijau, kad tokia motyvacija kai kurių žmonių galvose gali kilti“, – sakė G. Nausėda.

ELTA primena, kad klausimus dėl A. Belickaitės ryšių su Laisvės partija viešojoje erdvėje iškėlė keletas žurnalistų, pastebėjusių, jog ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio žmona įsidarbino „Lietuvos geležinkelių grupės“ (LTG) korporatyvinių reikalų direktore. Svarstyta, ar A. Belickaitės paskyrimas į LTG yra skaidrus, mat, ji yra glaudžiai susijusi su Laisvės partija ir yra artima šios politinės jėgos lyderės Aušrinės Armonaitės draugė. Be to, LTG yra pavaldi Susisiekimo ministerijai, o šią, pagal galiojančius valdančiosios koalicijos partijų susitarimus, kontroliuoja Laisvės partija.

Pati A. Belickaitė neneigia savo ryšio su Laisvės partija, tačiau jaučiasi rami dėl savo veiksmų. Ji tvirtina, kad dirbo su politine jėga kaip laisvai samdoma konsultantė. Taip pat ji nurodo gavusi darbo pasiūlymą iš atrankos agentūros „Alliance for recruitment“ – su „laisviečiais“, anot jos, šis sprendimas ir darbo pasiūlymas nebuvo aptarinėjamas.

Tuo metu A. Belickaitės vyras, ekonomikos ir inovacijų viceministras V. Jurgutis nutarė kreiptis į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją, prašydamas įvertinti ir atlikti tyrimą dėl galimo privačių ir viešųjų interesų konflikto.

Į etikos sargus kreipėsi ir A. Armonaitė. Politikė tvirtina sužinojusi apie A. Belickaitės karjeros pokyčius tik po fakto, tačiau pripažįsta, kad šioje situacijoje tam tikra interesų konflikto regimybė egzistuoja.