G. Nausėda prieš antrąjį rinkimų turą ragina I. Šimonytę nusimesti kaukes

Etapas po pirmojo rinkimų turo bus skirčių tarp manęs ir Ingridos Šimonytės ryškinimas, sako po pirmojo prezidento rinkimų turo antru likęs Gitanas Nausėda, nevengdamas pabrėžti savo, kaip nepartinio kandidato, tapatybės. Jis sako nesuprantąs, kodėl jo oponentė, konservatorių į šalies vadovus keliama Ingrida Šimonytė gėdijasi sąsajų su partija. Juk konservatoriai nėra kažkokie raupsuotieji, kad nuo jų būtų slepiamasi, komentuodamas I. Šimonytės rinkimų kampaniją sako G. Nausėda. Visgi to, ko savo oponentei linki neišsižadėti, pats G. Nausėda vengia ir siekia kuo labiau atsiriboti.

Kita vertus, pabrėžia G. Nausėda, priešingai nei I. Šimonytė, neskubėtų skelbti deklaracijų, kad kokių nors partijų lyderių parama jam yra nepriimtina. Tai, kad I. Šimonytė pareiškė, jog vargu ar apie paramą prezidento rinkimuose galėtų kalbėtis su darbiečių ar tvarkiečių lyderiais, G. Nausėdos manymu, yra tiesiog šias partijas remiančių žmonių įžeidimas.

Galiausiai interviu Eltai G. Nausėda nevengia ir pagiriamųjų žodžių apie pasitraukimą iš užimamo posto trauktis svarstančiam premjerui Sauliui Skverneliui. Ekonomisto teigimu, didžioji dalis S. Skvernelio pažadų vis dar gali būti įgyvendinti.

- Norėčiau pradėti nuo emocijų. Pasibaigus pirmajam prezidento rinkimų turui, jaučiatės ramiau ar, priešingai, - patiriate didesnę ar net didėjančią įtampą?

- Aš net nežinau, ar įtampa yra tas žodis... Sakyčiau, taip, galvoje yra veiksmų planas, ką reikia padaryti, vienas dalykas yra strategija, apmąstymai visam dviejų savaičių laikotarpiui, kitas dalykas yra rutininiai darbai, kuriuos reikia atlikti čia ir dabar. Taigi galva visada yra užimta, ir tai turbūt yra ne įtampa, o tiesiog kūrybinis darbas, kuris užima visą laiką. Todėl net nėra per daug laiko kada kontempliuoti, sėdėti ir kažką apie kitką galvoti.

- Jūs viešajame diskurse buvote įsitvirtinęs ir atpažįstamas kaip reitingų lyderis ir pirmojo rinkimų turo finale visgi Ingrida Šimonytė jus aplenkė. Nėra tai jums nesėkmę reiškiantis ženklas?

- Tai gal net geras ženklas, mobilizuosiantis mūsų rinkėją. Mes atsiliekame visiškai simboliškai, o mūsų rinkėjų dalyvavimo labai reikia ir jūs puikai žinote, esate įgudęs politologiniuose dalykuose, viską lems kitų kandidatų elektoratų balsai ir tai, kaip jie pasiskirstys. Antrojo pasirinkimo atveju mano pozicijos yra labai patrauklios ir mes tikimės, kad neišbarstę tų, kurie balsuoja už mus pirmuoju pasirinkimu ir pridėję tuos, kurie už mus balsuos antruoju pasirinkimu, mes pasieksime mums taip trokštamą pergalę.

- Bet jei į tai žiūrėtume šiek tiek iš kitokios perspektyvos, tikrai atsiras tokių, kurie į jūsų ambicijas reaguotų klausimu - o kas yra tas jūsų rinkėjas? Jūs rinkimuose pirmą kartą dalyvaujate ir tai buvo apskritai pirmas kartas, kai tauta jūsų asmeniui išreiškė kažkokią poziciją.

- Mūsų rinkėjas yra labai įvairus, ir aš tuo džiaugiuosi, nes mūsų rinkėjas turbūt yra nemaža dalimi ta tylioji Lietuva, apie kurią aš pradėjau kalbėti pačioje savo rinkimų kampanijos pradžioje. Tai žmonės, kurie dirba savo darbus, nesiskundžia. Taip pat yra tų, kurie turi problemų, bet stengiasi jas įveikti, kurie stojasi ant kojų, tai gali būti ir vidurinis sluoksnis, kuriam sekasi visai neblogai. Tai šis mano rinkėjo socialinis portretas yra sociologų padarytas ir man džiugu, kad tas portretas nėra kažkoks standartinis, susidedantis iš vienos žmonių kategorijos.

- Prezidentė rinkimų rezultatus įvertino kaip visuomenės brandos ženklą. Tokį pareiškimą netruko sukritikuoti Ramūnas Karbauskis, pareiškęs, kad Dalia Grybauskaitė nebrandžiais laiko „valstiečių“ rinkėjus. Su kuria brėžiama perspektyva jūs sutiktumėte?

- Labai gerai vertinčiau rezultatus, pirmiausia dėl to, kad ir mūsų, ir kitų kandidatų rinkėjas buvo pakankamai aktyvus, manau, kad prie šito aktyvumo iš dalies, gal ir kukliai, prisidėjome ir mes, pateikę nepriklausomo kandidato alternatyvą ir kuomet atsirado nepriklausomas kandidatas, kuris niekuo nenusileidžia populiarumu partiniams kandidatams, žmonės surado interesą eiti į rinkimus ir išreikšti savo poziciją. Štai kodėl turėjome rinkimus, kuriuose dalyvavimo lygis viršijo visus iki tol buvusius rinkimus, išskyrus tuos ankstyvuosius, kai Lozoraičio ir Brazausko laikais rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 70 procentų rinkėjų.

- Premjero Sauliaus Skvernelio kampanijos paskutinės savaitės prieš rinkimus buvo ypač aktyvios atakuojant jus ir Ingridą Šimonytę. Šiame kontekste, stebint jūsų reitingų čiuožimą ir iš esmės susilyginimą su kitais dviem kandidatais, atsirado teigiančių, kad galbūt jūsų šansai pateikti į antrąjį turą nėra tokie dideli. Pirmiausia dėl to, kad pernelyg pasyvus, taktiškas buvote atakuojančio Skvernelio ir Karbauskio atžvilgiu. Prieš antrąjį rinkimų turą keisite šitą strategiją?

- Reikia atsakyti pirmiausia į klausimą, ar tas mūsų taktiškumas ir išlaikytumas buvo bloga strategija, jeigu mes praktiškai laimėjome pirmąjį rinkimų ratą. Antrajame rinkimų ture, be jokios abejonės, norėsis išryškinti skirtumus, kurie egzistuoja tarp manęs ir konservatorių kandidatės Šimonytės, ir mes tą, be jokios abejonės, darysime. Bet vėlgi, diskusijos forma, debatų forma. Mes tikrai savo argumentus stengsimės dėstyti taip, kaip pridera džentelmenams. Kita vertus, tai nereikš, kad mes visiškai vengsime aštrių kampų. Be jokios abejonės, ryškinsime tuos skirtumus, nes, manau, kad rinkėjas turi teisę žinoti, kuo skiriasi vienas kandidatas nuo kito.

- Panašu, kad iš I. Šimonytės, sprendžiant ir iš jos rinkiminės kampanijos strategijos, klausimų apie savo namą ir buvusį darbą banke nesulauksite. Tačiau užuominų, kad esate pernelyg abstraktus ar be aiškios pozicijos, sulaukti galite.

- Žinote, aš nesistengiu, kad ponia Šimonytė už mane balsuotų, aš stengiuosi, kad už mane balsuotų mano rinkėjas, ir jeigu didelei daliai Lietuvos rinkėjų mano pozicijos yra suprantamos, aiškios, neaptakios, vadinasi, savo tikslą aš pasiekiau. Taip kad šioje vietoje mes turėtume pirmiausia rūpintis savo programos pristatymu, kad ji būtų gerai visuomenei pristatoma, o kaip ten elgiasi kiti kandidatai... Ponia Šimonytė daro klaidų, ir aš galėčiau į ją badyti pirštais, bet tai ne mano tikslas.

- Jūs pats sakote, kad antrasis rinkimų turas bus susijęs su skirčių ryškinimu. Kokia skirtis tarp jūsų ir I. Šimonytės? Sužinojęs, kad išeisite į antrąjį rinkimų turą vaizdžiai prakalbote apie savo laimėjimą. Jūsų žodžiais tariant, laimėjote „prieš partinius tankus“. Pasakėte taip, tarsi savo nepartiškumą laikote pranašumu akistatoje su I. Šimonyte?

- Manau, kad taip. Žmonės yra pavargę nuo partinių rietenų ir galvoja, kad išrinkus vienos ar kitos partijos kandidatą kivirčai nesibaigs. Tuo tarpu nepriklausomas kandidatas, neturėdamas išankstinių simpatijų vienai arba kitai politinei partijai, gali moderuoti diskusiją, debatus, pagaliau nacionalinį susitarimą... Manau, kad žmonės tą žinutę suprato. Kitos skirtys yra susijusios su tuo, kad aš turėjau neblogos patirties tiek privačioje institucijoje, tiek valdiškose institucijose (...).

- Bet kalbant apie partijų paramą kandidatams kai kas jūsų žinutę apie „partinį tanką“ gali perskaityti kaip jūsų nusistatymą partijų atžvilgiu.

- Kai tu su savo komanda pasieki tarpinę pergalę, savaime suprantama, kad emocijos užplūsta, tu ieškai kažkokių stiprių metaforų. Nebūtinai tos metaforos turi būti perskaitytos tiesiogiai ir tie „partiniai tankai“ nebuvo joks įžeidimas partijoms, tai buvo veikiau pabrėžimas, kokias stiprybes jos (partijos. - ELTA) turi, kokios jos finansiškai, organizacine prasme yra stiprios. Na, o mūsų komanda formavosi nuo nulio, mes kūrėme organizacinį resursą, telkėme finansines lėšas, patirdami visus tuos apribojimus, kurie Lietuvoje yra taikomi nepriklausomiems kandidatams. Tad tai buvo tiesiog natūralus džiaugsmo pliūpsnis, kuris ir reiškė - mes šitiek padarėme nuo nulio ir mes šiandien esame antrajame rinkimų ture. Reikia tai perskaityti tiesiog kaip nuoširdų džiaugsmą dėl to, ką mums pavyko pasiekti.

- Jūs esate emocijų žmogus ir dėl to jau nudegėte pirštus feisbuke...

- Aš esu emocionalus žmogus, kuris ilgą laiką slėpė tai po kauke ir galbūt buvau laikomas pernelyg išlaikytu ir ramiu. Aš to pasiekiau per ilgus metus tiesiog stengdamasis nedaryti jokių impulsyvių sprendimų ir tiesiog išlaukti tam tikrą laikotarpį, kol emocijos nuslūgsta ir tu kur kas racionaliau gali vertinti situaciją.

Jūsų minėtu atveju tos taisyklės nesilaikiau, sureagavau pernelyg staigiai, neišlaukiau tų 15 minučių. Tačiau tai buvo neteisinga ne turinio atžvilgiu, kaip aš sakiau, aš tą žinutę ištryniau dėl to, kad pasirinkau netinkamą laiką - Šventų Velykų dieną kalbėti apie dalykus, kurie tuo metu nėra reikšmingi.

- Baigiant kalbas apie partines priklausomybes, jūsų nuomone, I. Šimonytė yra partijos žmogus ar ne? Jei atkreipėte dėmesį, sekmadienį, rinkimų vakarą, konservatorių partija rezultatų laukė atskirai nuo ponios Šimonytės štabo.

- Aš paklausčiau pačios kandidatės - o kodėl ji gėdijasi savo partijos? Aš šito nelabai suprantu, nes juk jie tokie patys žmonės, nuoširdžiai išgyvenantys dėl jos. Kodėl jiems reikia daryti specialius uždarus vakarėlius arba jų prašyti neiti į bendrą salę? Juk jie nėra kažkokie raupsuotieji. Aš kaip tik manau, kad reikia nusimesti kaukę.

- Jūs manote, kad tai nėra organiška Šimonytės kampanijos strategija, kad tai yra kaukė?

- Man bent jau taip atrodo. Aš, tiesą sakant, nesuprantu dvejopų standartų taikymo, kodėl partijos nariai yra kažkuo blogesni. Jeigu jie nori pasidžiaugti kartu su visais, kodėl jų reikia vengti ar kažkaip gėdytis. Juk mes negalime gėdytis savo tėvų arba savo giminaičių, juk tai yra mūsų mylimi žmonės, su jais mes praleidžiame daugybę laiko.

Ponia Šimonytė su šita partija yra susisiejusi labai seniai, dirbusi Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, iš esmės neprieštaravusi Andriaus Kubiliaus politikai, kurią jis vykdė 2008-2012 metais, jeigu būtų turėjusi savarankišką poziciją, arba jam prieštaraujančią poziciją, turbūt būtų atsistatydinusi, pavyzdžiui, nesutikusi su tuo, kad Lietuva itin brangiai skolinosi tarptautinėje kapitalo rinkoje, užuot skolintųsi iš Tarptautinio valiutos fondo. Tai čia, žinoma, ne partinis bilietas yra svarbiausia, o ta partinė disciplina, kurios ji ir neslepia, sakydama, kad, štai - esu Kubiliaus karys. Būtent tokie dalykai ir lemia emocinę ir moralinę priklausomybę partijai.

- Iš jūsų kalbos galima suprasti, kad jūs manote, jog Šimonytė pati sąsajas su partija traktuoja neigiamai?

- Pirmiausia aš neturiu įsipareigojimo partijoms, tapęs prezidentu, vienaip ar kitaip būti būtent joms palankus. Net jei pavyktų visiškai atsiriboti ir pasakyti, kad viskas, aš su šia partija neturiu nieko bendro... galbūt tą įmanoma pasiekti savo asmenybėje, tačiau kitų žmonių akyse tu vis tiek liksi tos partijos kandidatas. Tada bus labai sunku išsaugoti neutralaus, nepriklausomo prezidento įvaizdį, kuris Lietuvoje, beje, reikalautinas ir teisiniu požiūriu.

- Šie prezidento rinkimai nuo pastarųjų skiriasi ne tik tuo, kad turi intrigą, tačiau ir papildomų kontekstų - savotiško balsavimo dėl pasitikėjimo „valdančiaisiais“ ir premjeru. Jūs ne kartą skeptiškai atsiliepėte apie tai. Manote, kad premjeras Saulius Skvernelis padarė klaidą?

- Pirmiausia tai buvo naudojama kaip rinkimų taktikos elementas, aš esu tuo užtikrintas. Kai tai buvo deklaruota likus savaitei iki rinkimų, tai buvo mėginimas daryti spaudimą savo rinkėjui. Kitas klausimas, ar tai nesuveikė priešingai, manau, kad toks klausimas šiandien, atsižvelgiant į pasiektą rezultatą, gali būti pagrįstai keliamas (...).

Bet kuriuo atveju, aš kaip prezidentas, jeigu atsitiktų taip (S. Skvernelis trauktųsi iš premjero pareigų. - ELTA), stengčiausi padaryti viską, kad būtų išsaugotas valstybės stabilumas, Vyriausybės darbų tęstinumas, nes laikausi pozicijos, kad premjeras Skvernelis savo rinkimų kampanijos metu pateikė nemažai pažadų. Manau, kad tie pažadai gali būti įgyvendinti, bent jau didžioji jų dalis, todėl norėčiau, kad jis ir prisiimtų atsakomybę už jų įgyvendinimą iki pat kadencijos pabaigos, o aš kaip prezidentas norėčiau stebėti, kad šitų pažadų įgyvendinimas neprieštarautų siekti Lietuvos makroekonomikos stabilumo ir finansinio tvarumo. Kol kas sunku atsakyti į klausimą, ar pavyktų įtikinti poną Skvernelį likti savo poste, bet kad aš dėčiau pastangas tai padaryti, tą aš galiu garantuoti.

- Pripažinkime, teoriškai įmanomas scenarijus dėl Sauliaus Skvernelio pasitraukimo. Tarkime, jis liepos 12-ąją pasitraukia ir tampa Seimo nariu. Jeigu tokia situacija susiklostytų, būtų galima kalbėti ir apie jo politinės karjeros pabaigą. Jums asmeniškai būtų gaila tokio premjero likimo, tai būtų nuostolis valstybei?

- Pirmiausia iš premjero Skvernelio pozicijų žiūrint, be abejo, toks pasitraukimas būtų gana skausmingas. Kad ir kaip ten būtų, yra nemažas įdirbis. Negaliu neigti, premjeras atskleidė tą įdirbį gana neblogai. Matyt, kad daugelyje sričių jis gerai orientuojasi, kad jis žino realią situaciją, kad jis turi planų tą situaciją keisti. Žinoma, buvo silpnų vietų, į kurias mes atkreipdavome dėmesį, į dirbtinius pažadus, arba polinkį gražinti situaciją kai kuriose srityse, ypač kultūros srityje. Bendrai kalbant, aš vertinčiau, kad premjeras gebėtų toliau tęsti savo darbą, juolab jei išliktų valdančioji dauguma.

- Premjeras, nors ir liko trečias, balsą už jį atidavusių piliečių būrys yra ganėtinai solidus. Panašu, kad tai gali būti prezidentūros durų raktas - jums arba I. Šimonytei. Tačiau šis elektoratas tiek Skvernelio ir pirmiausia Karbauskio buvo mokomas, kad jūs ir ponia Šimonytė esate konservatorių kandidatai, todėl mažų mažiausiai pavojingi valstybei.

- Aš pradėsiu nuo to, kiek mūsų pokalbio metu jūs pamatėte, kad aš kėsinuosi į stabilumą valstybėje? Aš nuolatos kalbu apie stabilumą valstybėje ir apie savo tikslą išsaugoti tą stabilumą...

- Bet klausimas - kaip jūs įtikinsite už valstiečius balsuojantį ir pirmajame ture Skvernelį palaikiusį rinkėją balsuoti už jus? Pats minėjote, kad jie prieš jus buvo nuteikinėjami.

- Reikia įtikinti faktais, jeigu yra faktų, patvirtinančių tai, kad aš esu konservatorių kandidatas - bet tikri faktai, ne šiaip išsigalvojimas - kad štai Jūs esate atskridęs iš Sirijaus planetos. Aš taip pasakau ir tada pradedu kartoti...

- Jūsų buvusiam oponentui panašūs kaltinimai lėkė...

- Bet aš apie konkretų pavyzdį. Tarkime, imu tikrovės neatitinkantį faktą, prilipdau jį kam nors ir nuolatos jį kartoju. Galiausiai turbūt tas, kuriam aš tokią etiketę lipdau, paklaus, mielasis, pateikite konkretų argumentą, kodėl jūs manote, kad aš esu konservatorių kandidatas.

Tai, kad už mane balsavo pirminiuose rinkimuose skyriai - gerai. Bet aš minėjau, pirminiuose rinkimuose aš savęs nepozicionavau kaip kandidato, aš nebuvau išrinktas ir aš nuo to laiko nebeturiu jokių asmeninių saitų su šia partija. Taigi ką aš galėčiau į tai atsakyti...

Tai tiesiog noras suniveliuoti, paneigti mano nepriklausomo statusą ir tokiu būdu siekti daugiau naudos tuometiniam savo kandidatui Sauliui Skverneliui. Dėl to, kad tai kartojama ir toliau, tenka tik apgailestauti. Daug kartų kartodami galbūt žmonės patys patiki tuo savo teiginiu. Bet šiuo atveju mano tikslas yra įrodyti, kad aš toks nesu rinkėjui, o ne ponui Karbauskiui. Ponas Karbauskis tegu išsaugo savo teisę galvoti ką jis nori. Jei jis nebalsuos už mane, aš kaip nors tai išgyvensiu (...).

Viskas, ko mums dabar reikia, tai - abejojančią visuomenės dalį įtikinti (kad nesu konservatorius. - ELTA) ir pirmiausia įtikinti, kad jų kandidatas (S. Skvernelis. - ELTA) buvo geras, bet, kad ir kitas kandidatas, kuris jiems yra antrasis pasirinkimas, šiuo atveju - aš, taip pat esu neblogas ir už mane gali būti balsuojama ir, svarbiausia, dėl manęs verta ateiti balsuoti.

- Ponas Karbauskis, tikėtina, nepareikš nei jums, nei I. Šimonytei paramos ir savo partijos rėmėjų neragins už kažkurį balsuoti. Tačiau Seimo pirmininkas išsidavė, ką palaikys. Ir tai nesate jūs. Tai gali būti indikacija, kad ir kiti valstiečių žinomi veidai panašiai gali pasisakyti?

Aš neteikčiau didelio dėmesio šitam faktui, nes mane, pavyzdžiui, remia prezidentas Valdas Adamkus. Tad ši parama, kaip čia švelniai pasakyti, yra daug svarbesnė.

- Tačiau tiems, kuriems Valdo Adamkaus deklaruota parama jūsų atžvilgiu buvo svarbi, tikriausiai jau už jus balsavo. Tuo tarpu tikslas yra pritraukti to nedariusį elektoratą.

- Aš apskritai manau, kad ta partijų parama ar partijų vadovų parama nevaidina esminės įtakos. Žiūrėkite, kas atsitiko su merų parama skirtinguose miestuose: Druskininkuose deklaruota parama Skverneliui, o laimi Nausėda, Kaune - parama Skverneliui, o laimi Šimonytė ir Nausėda, Šiauliuose - parama Skverneliui, o laimi Nausėda. Tai, matyt, žmonės yra išmintingi ir galbūt juos net erzina toks bandymas veikti jų nuomonę, stumiant vieną ar kitą kandidatą.

Dėl šios priežasties aš ir nesiekiu partijų paramos. Tačiau jeigu būtų tokia parama išreikšta - vienos ar kitos partijos, be jokių man išankstinių reikalavimų - gerai, aš neturiu galimybės ir teisės sakyti „ne, šiukštu nebalsuokite“. Mums svarbiausia, kad mes pasiektume tų partijų rinkėjų širdis ir kad atsitiktų tai, kas dabar atsitinka. Pavyzdžiui, žmonės, renkantys socialdemokratus, „valstiečius“, prezidento rinkimuose rinko ne jų kandidatą, o rinko mane. Mums svarbiausia, kad tokių žmonių gretos antrajame ture dar labiau padidėtų.

- O kaip elgtumėtės, jei ateitų konkrečių partijų lyderiai, žadėdami oficialią jus remiančią deklaraciją? Šimonytė jau užsiminė, kad dėl paramos su darbiečių ar tvarkiečių lyderiais neketinanti derėtis. Yra tokių politinių jėgų lyderių, kurių paramos nepriimtume?

- Pirmiausia tai, ką padarė ponia Šimonytė, yra nepagarba. Ne tiems lyderiams, juos galime vertinti vienaip ar kitaip, o nepagarba jų rinkėjams. Tie žmonės turi savo pažiūras, jiems yra priimtinos tos partijos, bet ar tai reiškia, kad tokiu būdu, pasakant, kad aš net nesikalbėsiu su jų vadovais, urmu yra atmetami ir visi žmonės, kurie balsuoja už šias partijas.

Tarp tų žmonių gali būti puikiausių žmonių, norinčių paties geriausio Lietuvai. Ir, manau, dėl tos priežasties mes turime išlaikyti tinkamą pagarbą. Tačiau dar kartą kartoju, kažkoks ištikimybės demonstravimas, lankymasis štabuose, derinimas - mums tai yra visiškai neesminis dalykas, mes visai ne to siekiame. Mes siekiame suburti plačiausią Lietuvos žmonių paramą. O tų tarpininkų gali ir nebūti, jei pavyksta tiesiogiai bendrauti su rinkėjais.

- Tai, jūsų nuomone, toks partijos influenceris kaip Ramūnas Karbauskis gali būti perliptas jūsų siūlomos vizijos?

- Jūs matote, kad tai vyksta ir tai turbūt buvo priežastis, kodėl pirmajame rinkimų ture šios partijos pajėgos buvo mestos kovoti pirmiausia su manimi, o ne su ponia Šimonyte. Aš turėjau didelę dalį valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausančių balsų, o jie juos norėjo žūtbūt susigrąžinti, kad aš nepatekčiau į antrąjį rinkimų turą, kad Skvernelis išeitų į antrąjį rinkimų turą su ponia Šimonyte. Ir, ko gero, jie tokiu atveju tikėjosi sėkmės. Manau, kad siekis mane eliminuoti iš antrojo rinkimų turo buvo apskritai abipusis, tiek Tėvynės sąjungos, tiek ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, nes visi tyrimai rodė, kad antrajame rinkimų ture aš laimiu tiek prieš Saulių Skvernelį, tiek prieš Ingridą Šimonytę. Tai jiems šio plano nepavyko įgyvendinti.

- Apibendrinkime pokalbį, laukiate konservatorių mobilizacijos ir naujų, galbūt puolimo manevrų prieš jus?

- Būčiau nustebęs, jeigu to nebūtų, bus ir neskaudžių įkandimų, bus ir mėginimų pašiepti ar dar kažką padaryti. Mes esame tam pasiruošę, tai jau patyrėme prieš pirmąjį rinkimų turą, tai patikėkite, mieli oponentai, mūsų oda užaugo jau gana stora, mes tikrai į viską nereaguosime, mes ir toliau išliksime korektiški šioje politinėje kampanijoje, toks buvo mano pirminis siekis, nenusileisime iki juodųjų technologijų, bet tai nereiškia, kad prisisemsime vandens ir nediskutuosime, kai verta diskutuoti, siekiant parodyti pozicijas, kuo esu geresnis už konkurentą.

ELTA