G. Nausėda: negalima tikėtis, kad Rusija po paliaubų Ukrainoje sustos ir nieko nedarys

Siekiant kovų Ukrainoje užbaigimo turi visapusiškai dalyvauti ir Kyjivas, be to, negalima tikėtis, kad Rusija po paliaubų Ukrainoje sustos ir nieko nedarys, penktadienį pasirodžiusiame interviu naujienų agentūrai AP sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Jis taip pat išreiškė paramą JAV prezidento Donaldo Trumpo paminėtam NATO gynybos išlaidų tikslui, sakydamas, jog regiono šalys turi didinti išlaidas gynybai, kad būtų išvengta bet kokios būsimos Rusijos agresijos.

Interviu Lietuvos prezidentas davė ketvirtadienį.

G. Nausėdos teigimu, susitarimas be deramų atgrasymo priemonių sudarytų sąlygas Rusijai sustiprinti savo pajėgas ir pasirengti tolesnei agresijai regione.

Negalima tikėtis, kad net pasiekus ugnies nutraukimą Ukrainoje „Rusijos ketinimai bus tiesiog sustoti ir nieko nedaryti“, sakė jis.

„Jie pasinaudos tokia pertrauka tam, kad konsoliduotų, sustiprintų karinius pajėgumus ir vėl smogtų ateityje, – teigė G. Nausėda. – O tada svarbiausias klausimas bus toks: koks kitas Rusijos taikinys? Galbūt Ukraina. Galbūt Baltijos šalys.“

Dėl savo geografinės padėties Lietuva yra pažeidžiama kalbant apie potencialų iš Kremliaus pradėtą platesnį konfliktą net po dabartinio karo pabaigos, sakė prezidentas.

„Niekada negali jaustis saugus gyvendamas šioje pasaulio dalyje, nes turime tokį kaimyną ir turėsime jį net po šimto ar dviejų šimtų metų. Visuomet egzistuoja grėsmė iš Rytų, reikia to nepamiršti ir imtis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtume užpulti“, – kalbėjo jis.

G. Nausėda pabrėžė, kad tai ne atskirų šalių konfliktas, o Rusijos prezidento Vladimiro Putino iššūkis visam NATO.

„Nepriimtina“

G. Nausėda sakė, jog naujoji JAV administracija turi užtikrinti, kad Kyjivas visapusiškai dalyvautų derybose dėl kovų užbaigimo. Jo teigimu, konfliktą turi spręsti ne vien Maskva ir Vašingtonas.

„Būtų nepriimtina, jei taika būtų nustatyta už durų ir nedalyvaujant Ukrainai, – sakė jis. – Ukraina šiame kare sumokėjo labai didelę kainą. Ukraina neteko daug žmonių gyvybių. Infrastruktūra, įranga ir namai – sugriauti. Ukrainiečiai nusipelno teisės nustatyti šios taikos sąlygas.“

„Manau, kad prezidentas Donaldas Trumpas tai supranta: jokių taikos derybų be Ukrainos“, – pridūrė G. Nausėda.

Lietuva neseniai tapo pirmąja NATO nare, įsipareigojusia gynybai skirti mažiausiai 5 proc. BVP, kaip ragino D. Trumpas.

JAV prezidentas yra pagrasinęs, kad negins NATO narių, nepasiekiančių gynybos išlaidų tikslo. Kai kurios Europos šalys yra užsiminusios, kad 5 proc. BVP sudarančios išlaidos būtų ekonominė našta, bet Aljanso rytiniame sparne esančios valstybės, tarp jų Lietuva, tokį tikslą vadina būtinybe.

Prieš anksčiau šį mėnesį įvykusią inauguraciją D. Trumpas žadėjo užbaigti karą Ukrainoje iš karto pradėjęs eiti pareigas. Kai kurios Europos šalys baiminosi, kad jis gali nutraukti JAV karinę pagalbą Ukrainai. Tačiau po inauguracijos D. Trumpas pagrasino sankcijomis ir tarifais Maskvai, ir paragino V. Putiną sustabdyti karą.

Pažeisti kabeliai

Susirūpinimą saugumu regione kursto ir virtinė įvykių, kai buvo pažeista Baltijos jūros dugnu nutiestų kabelių ir dujotiekių. Nuo 2023 metų spalio buvo pažeista mažiausiai 11 povandeninių kabelių Baltijos jūroje, sako pareigūnai.

Naujausias iš tokių incidentų įvyko praėjusį savaitgalį, kai buvo pažeistas Latviją ir Švedijos Gotlando salą jungiantis šviesolaidinis kabelis.

Reaguodama į incidentus, NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“; ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.

Nors operatoriai pažymi, kad povandeninių kabelių pažeidimai yra gana įprastas reiškinys, incidentų Baltijos jūroje dažnumas ir koncentracija sustiprino įtarimus, kad pažeidimai galėjo būti tyčiniai.

Komentuodamas tokią padėtį G. Nausėda sakė: „Laikas mums parodyti šiek tiek raumenų.“

„NATO ir ES (Europos Sąjunga) turėtų prisiimti daugiau atsakomybės stebint Baltijos jūrą, skirdamos papildomų jūrinių pajėgumų, kad ateityje būtų užkirstas kelias tokiems incidentams“, – sakė jis.

Kai kurie Lietuvos politikai prieštarauja gynybos išlaidų didinimui. Tačiau G. Nausėda tvirtino, jog Lietuva privalo parodyti, kad gali būti atsakinga už savo pačios gynybą.

„Tai absoliučiai aiškus prioritetas šiai šaliai, kaip pasienio valstybei, – kad turime išleisti daugiau, – kalbėjo jis. – Žinoma, galime kliautis mūsų sąjungininkių NATO parama. Tačiau būtų naivu tikėtis, jog kam nors rūpės mūsų saugumas, jei bus aiškių požymių, kad mes negalime gintis.“