G. Nausėda: mokesčius didinantys politikai pirmiausia turi atsigręžti į save

Seimui svarstant Vyriausybės mokesčių pertvarką, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jos sėkmė priklausys nuo politikų gebėjimo „pradėti nuo savęs“ ir kritiškai įvertinti, kur šiuo metu išleidžia mokesčių mokėtojų lėšas. Dalį papildomų pajamų valdantiesiems planuojant skirti gynybai, šalies vadovas pabrėžė būtinybę rasti pusiausvyrą tarp krašto apsaugos ir socialinių poreikių finansavimo – anot jo, tikrasis saugumas negali būti užtikrintas „sviestą keičiant patrankomis“.

„Valstybei kreipiantis į žmones, vertėtų kritiškai pažvelgti ir į save. Kokias milžiniškas lėšas mes tiesiog išpučiame per kaminą? Kiek permokame už prekes ir paslaugas viešuosiuose pirkimuose? Kiek pinigų ištaškome neva kvalifikacijos kėlimui, kuris tampa banaliais vakarėliais ir maloniu nieko neveikimu?“ – Seime metinio pranešimo metu ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

„Žmonės pagrįstai piktinasi ir reikalauja, kad valdžia pirmiausia pradėtų nuo savęs, taupydama kiekvieną mokesčių eurą“, – teigė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, mokesčių pertvarka turėtų būti reikšminga užtikrinant ne tik gynybos, tačiau ir kitus viešųjų paslaugų poreikius, socialinį ir ekonominį Lietuvos saugumą.

„Mokesčių pertvarkos metu taip pat būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp socialinės ir ekonominės politikos poreikių. Tikrai netapsime saugesni, sviestą keisdami patrankomis, didindami skurdą ir socialinę atskirtį“, – tikino G. Nausėda, akcentuodamas, kad parlamento patvirtinti mokesčių pakeitimai turi prisidėti ir prie pajamų nelygybės mažinimo.

Pažymėdamas, kad vis didesnį finansavimą krašto apsaugai padės skirti šalies ekonomikos augimas, prezidentas sakė, kad jam užtikrinti būtina didinti investicijas į vietinę gynybos pramonę, plėsti ekonominę diplomatiją, verslui mažinti administracinę naštą. 

„Kita vertus, jau dabar aišku, kad vien ekonomikos augimo generuojamų pajamų neužteks. Reikės ir skolintis, ir ieškoti papildomų pajamų šaltinių, kurie netaptų nepakeliama našta šalies gyventojams bei verslui“, – pridūrė šalies vadovas.

G. Nausėdos teigimu, kaip papildoma priemonė skatinti valstybės ekonomiką gali būti tampresnė Valstybės gynybos fonde sukauptų lėšų ir vietinės gynybos pramonės skatinimo sąsaja.

Prezidentas taip pat sukritikavo buvusią konservatorių premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę, kuriai, pasak G. Nausėdos, pritrūko politinės valios pertvarkyti antrąją pensijų pakopą, nors imtis korekcijų įpareigojo Konstitucinis Teismas (KT).

„Antroji pensijų pakopa turi būti lankstesnė ir patrauklesnė, taip pat išlikti tvari. Laikinai suteikdami galimybę kaupiantiems asmenims pasitraukti, kartu privalome užtikrinti ir paskatas jiems pasilikti. Pasitikėjimo iki šiol tikrai nedidino tai, kad pensijų kaupimas buvo panašus į spygliuotą aptvarą be išėjimo“, – tikino G. Nausėda, kalbėdamas apie Gintauto Palucko vadovaujamo Ministrų kabineto parlamentui pateiktus pensijų sistemos pokyčius.

ELTA primena, kad šiuo metu Seimo komitetuose svarstoma Vyriausybės mokesčių pertvarka, kurią priimti ketinama iki pavasario sesijos pabaigos.

Pirmą balsavimą parlamente įveikė pelno, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai, naujų draudimo ir „cukraus“ mokesčių įvedimas, taip pat nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai.

Tiesa, nors Finansų ministerija siūlė pirmąjį asmens būstą apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų jo „grindų“, sprendimą dėl konkrečios kartelės ir tarifų intervale nuo 0,1 iki 1 proc. paliekant savivaldybėms, koalicinė taryba nuo šio siūlymo paskelbė atsitraukianti.

Anot valdančiųjų, planuojama likti prie ne pagrindinio būsto apmokestinimo – jau anksčiau skelbta, kad šios pajamos iki 2030-ųjų būtų skiriamos į Gynybos fondą.