G. Nausėda mato poreikį diskusijai dėl galimybės laikinai suspenduoti įmokas į pensijų fondus: neteisinga laikyti žmones aptvėrus spygliuota viela

„Mūsų problema, kad mes turbūt taip ir neradome to optimalaus pensijų reformos modelio, pensijų sistemos modelio. Taip, visi pripažįstame, kad vadinamoji „Sodros“ sistema neužtikrina orios senatvės, nepaisant visų mūsų pastangų, kad pensijos augtų sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis, ir jos iš tikrųjų auga. Labai norėtųsi, kad žmonės gebėtų per savo gyvenimą, ypač dirbdami aktyvų darbą ir dalyvaudami aktyvioje ekonominėje veikloje, susikaupti ir tam tikrą santaupų dydį senatvei. Vieniems tai pavyksta padaryti, tačiau didelei daliai žmonių nepavyksta to padaryti“, – pirmadienį interviu LRT televizijai teigė G. Nausėda.

 

„Mano nuomone, tikrai būtų neteisinga spygliuota viela aptvėrus žmones laikyti be jokių pasirinkimo galimybių ir galėtume diskutuoti, pavyzdžiui, bent jau laikiną įmokų suspendavimą, kuris nebūtų vieną kartą metams per visą gyvenimą, bet kuris galbūt būtų traktuojamas liberaliau“, – pridūrė jis.

 

Vis dėlto šalies vadovas tikisi, kad naujausios pensijų reformos rezultatai bus įvertinti prieš darant naujus žingsnius ir prieš imantis naujų žingsnių pensijų sistemos pertvarkoje, bus atliktas „tam tikras rezultatų auditas“.

 

„Tikiu, kad šios naujausios pensijų reformos rezultatai vis dėlto bus įvertinti prieš darant naujus žingsnius, kad bus atliktas tam tikras rezultatų auditas, jeigu taip galima pasakyti, ir tiktai tada mes įvertinsime, kokiomis kryptimis galėtume judėti toliau“, – sakė prezidentas.

 

„Aš manyčiau, kad bet kuriuo atveju prie jo bus grįžtama, nes dabartinė padėtis netenkina, bet tikrai nesinorėtų, kad pirmiausia darytume vėl kažkokius naujus sprendimus, o tada galvotume, kas iš jų išėjo. Tokio nesąmoningo veikimo ir veikimo, o po to galvojimo, mes jau pensijų reformos klausimu turėjome tiek daug, kad, ko gero, nereikėtų devintą ar dešimtą kartą lipti į tą pačią galerą“, – pridėjo jis.

 

ELTA primena, kad Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis.

 

Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę II pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.

 

Dalyvaujantys II pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.

 

Dalyvaujantys II pakopoje minimalia apimtimi toliau kaupia savo lėšomis kasmet didėjančiomis įmokomis (nuo 1,8 proc. iki 3 proc.) ir gauna valstybės skatinamąją įmoką, per 5 metus padidėsiančią nuo 0,3 proc. iki 1,5 proc.

 

Dalyvavę iki 2018-12-31 gali apsispręsti nebekaupti II pakopoje, pasirinkę vieną iš dviejų variantų – stabdyti tolesnį įmokų mokėjimą, o sukauptą turtą palikti toliau investuoti II pakopos pensijų fonde arba sukauptas lėšas grąžinti „Sodrai“ ir tokiu būdu atstatyti prarastus „Sodros“ vienetus bei įsigyti papildomų, jei sukaupta suma yra didesnė nei „Sodros“ pervestos įmokos.

 

Grąžinus sukauptas lėšas „Sodrai“, II pakopos pensijų fonde galima pradėti kaupti iš naujo.

 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė yra tvirtinęs, kad pensijų kaupimo antroje pakopoje rezultatai rodo, jog uždarbis kaupiant pensijas yra didesnis negu infliacijos rodiklis ilguoju laikotarpiu.

 

Jis aiškino, kad skirtingais metais yra matomas uždarbio iš pensinių fondų svyravimas ir tai sukelia streso bei nežinomybės, tačiau sistema yra kurta 25–30 metų perspektyvai ir rezultatai turi pasiteisinti būtent per įvardintą laikotarpį.

 

Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aiškina suprantanti, kad pensiniai fondai yra labai svarbi tema Lietuvos žmonėms ir klausimai, pakritus jų vertei, kyla. Tačiau, pasak jos, pensijų fondų grąža yra ilgalaikis procesas ir reiktų atsižvelgti ne į trumpalaikius pasvyravimus, o į ilgalaikę perspektyvą.

 

Vis tik Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai yra pateikę įstatymo pataisą, kurią priėmus iš antrosios pensijų pakopos sistemos tiems, kas į ją buvo įtraukti automatiškai, būtų galima pasitraukti paprasčiau.

 

Galiausiai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tvirtina, kad šiuo metu šalyje esanti pensijų fondų sistema yra „katastrofiškai neteisinga“. Ji kritikuoja esantį automatinį gyventojų įtraukimą į pensijų fondą, taip pat, LPSK pirmininkei kelia klausimų galimybė sustabdyti įmokų mokėjimą į fondą tik kartą gyvenime ir vos dvylikai mėnesių.