G. Nausėda mano, kad norint tinkamai finansuoti diviziją, reikia užtikrinti 4 proc. siekiantį ekonomikos augimą (papildyta)

Siekiant Valstybės gynimo tarybos (VGT) užsibrėžto tikslo ženkliai didinti išlaidas krašto apsaugai, Lietuvos ekonomika turėtų augti iki 4 proc. kasmet, sako šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius.

„Siekiant surinkti papildomai 12 mlrd. eurų nacionalinei divizijai iki 2030 m., prezidentas mato spartesnį ekonomikos augimą kaip pagrindinį ekonomikos šaltinį. Ir šį paspartėjimą pajaustų visi šalies regionai. Ekonomikos efektas pasireikš po poros metų. Iki tol būtų einama didesnio skolinimosi būdų. Pirma būtų skolinamasi savarankiškai, vėliau refinansuojant, pasinaudojant Europos Sąjungos (ES) mechanizmais“, – po prezidento G. Nausėdos susitikimo su ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku ir verslo atstovais teigė V. Augustinavičius. 

„Prezidento manymu, BVP augimas turėtų būti ne 2,5–3 proc., kaip buvo pastaruoju metu, o turėtume siekti 3,5–4 proc. kasmet“, – sakė jis. 

Prezidentūra mano, kad toks ekonomikos auginimas padengtų iki 40 proc. gynybos poreikių, tiek pat būtų padengta skolinantis, o likusius 20–40 proc. padengtų tokios priemonės kaip šešėlio mažinimas. Šalies vadovo patarėjo teigimu, būtent skolinimasis leistų pasiekti 5–6 proc. nuo BVP finansavimą gynybai. 

„Pritaikius ekonomikos skatinimą didinančias priemones, galėtume patenkinti 30–40 proc. poreikio, dar 30–40 proc. būtų iš skolinimosi, taip pasiekiant 5–6 proc. finansavimą nuo BVP. Likusios priemonės, tai PVM šešėlio mažinimas, Lietuvos banko įmokų didinimas ir kitos priemonės“, – aiškino prezidento patarėjas. 

Anot jo, šiuo metu jau yra „pajudėję ledai“, leisiantys pigiau skolintis per ES mechanizmus ar refinansuoti jau turimas paskolas. 

Ekonomikos ir inovacijų ministras L. Savickas mano, kad turint ambicingą investicijų programą – toks augimas įmanomas. Jis teigė susitikimo metu šalies vadovui pristatęs planą „Start“, kuris leistų spartinti šalies ekonomiką ir sugeneruoti apie 10 mlrd. eurų į biudžetą iki 2030 m.

„Džiaugiuosi, kad buvo galimybė pristatyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos planą „Start“, kuris prisidėtų prie spartesnio ekonomikos auginimo. Jo pagrindinės prielaidos yra verslo sąlygų suvienodinimas, didesnis dėmesys technologinei pažangai, aukštesnei pridėtinei vertei, kas generuotų pajamas“, – kalbėjo ministras. 

„Siūlome labai konkretų investicijų planą valstybei, kuris iki 2030 m. sugeneruotų 10 mlrd. eurų. Tai taptų apčiuopiamomis pajamomis mūsų gynybos finansavimui“, – pridūrė jis. 

V. Augustinavičius paminėjo, kad susitikimo metu verslas teigiamai įvertino anksčiau siūlytą neišnaudotų finansinių galimybių nukreipimą į BVP auginimą. Šalies patarėjo teigimu, taip būtų padengtas ir verslo finansavimo trūkumas. 

„ILTE skaičiavimais, finansavimo trūkumas Lietuvos verslui siekia 5 mlrd. eurų, o žemės ūkiui – 1 mlrd. eurų. Be to, šalyje vystomi dideli infrastruktūros projektai, kuriems taip pat reikia finansavimo“, – kalbėjo jis.

V. Janulevičius: džiaugiamės, kad matomos Lietuvos verslo problemos

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) pirmininkas Vidmantas Janulevičius po susitikimo su šalies vadovu teigė, kad tokios investicinės priemonės ypač svarbios siekiant padėti stagnuojantiems Lietuvos sektoriams. 

„Džiaugiuosi, kad problema matoma. Nes šiai dienai apdirbamoji pramonė, kur dirba 200 tūkst. žmonių, turi 0,3 proc. punkto siekiantį pelningumą, kai paskolų vidurkis yra 5 proc. Tai geriausiu atveju nesivystome“, – po susitikimo su prezidentu teigė V. Janulevičius. 

Anot LPK pirmininko, Prezidentūros siūlomos investicinė priemonės padėtų Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) iki 2030 m. pasiekti 100 mlrd. eurų. Jo teigimu, jei šalies ekonomika pasiektų tokį dydį, finansavimas gynybai padvigubėtų. 

„Lietuvos pramoninkų konfederacija iškėlė 100 mlrd. eurų BVP 2030 m. idėją. (...) Nuo 100 mlrd. eurų paėmus 5 proc. mes turėtume dvigubai didesnes išlaidas gynybai nei šiandien. Tad reikia paskatų ir prieigos prie kapitalo“, – komentavo jis. 

Kaip Eltai anksčiau nurodė Prezidentūra, jos siūlomi gynybos finansavimo šaltiniai padėtų didinti išlaidas krašto apsaugai, tuo pačiu nekeliant mokesčių ir nemažinant socialinėms reikmėms skiriamų lėšų. Siūlymai taip pat prisidėtų iki 2030-ųjų siekiant suformuoti pilno operacinio pajėgumo nacionalinę kariuomenės diviziją.

Prezidentūros skaičiavimais, tam 2026–2030 m. laikotarpiu papildomai reikia virš 12 mlrd. eurų.

Kaip teigia prezidento atstovai, šalies oficialiųjų tarptautinių valiutos atsargų lėšas didesne dalimi reikėtų investuoti Lietuvoje, taip pat pradėti diskusijas, kaip ir kada valstybės saugumo reikmėms galima būtų intensyviau naudoti šių atsargų potencialą.

Be to, Prezidentūros teigimu, šalis turi ir kitų neišnaudotų finansinių rezervų, kuriuos galima nukreipti į ekonomikos augimą, per jį – ir bendrojo vidaus produkto (BVP) kėlimą, kuris didintų biudžeto pajamas, skirtas ir gynybos finansavimui.

Tarp idėjų – mokesčių nesurinkimo mažinimas, griežčiau traktuojant nustatytus pažeidimus, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą. Tam siūloma įvesti konkrečius papildomus priežiūros instrumentus ir plėsti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įgaliojimus.

Anot Prezidentūros, BVP didėtų ir skatinant kaupiamuosius pensijų fondus savo lėšas daugiau investuoti Lietuvoje, o ne užsienyje – kad vietoje dabartinių 10 proc. ši vertė siektų bent 30–35 proc. 

Dar vienas „rezervo“ ekonomikos augimui šaltinis, prezidentūros nuomone, yra didesnis gyventojų laikomų indėlių „įdarbinimas“ – žmonėms būtų siūloma dalį santaupų laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose, kaip ir einamosiose, lėšos gyventojams būtų pasiekiamos bet kada, tačiau, skirtingai nei minėtose sąskaitose, už indėlius būtų mokamos palūkanos. 

Pačios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus.